Lietuvos ekonomiką apžvelgė ekonomistas Algirdas Bartkus. Deja, teigiamų prognozių specialistas neturi.
Pasak A.Bartkaus, Lietuvos ekonomika vasarą pasitinka nelabai apibrėžta, ekonomistai kol kas nedaro jokių kardinalių išvadų.
„Visi girdėjo faktą, kad Lietuvos ekonomika smukusi, tačiau tas smukimo įvertis buvo gegužės mėnesio eigoje bent kartą revizuotas. Pavyzdžiui, gegužės 11 d., pagal tą dieną skelbtus duomenis, Lietuvos ekonomika buvo smukusi 3 proc. O jei tuos pačius duomenis peržiūrėtumėte dabar, pamatytumėte, kad įvertis ir skaitinės reikšmės pakitusios – mes turime ne 3 proc., o 2 proc. smukimą.
Supraskite vieną dalyką: realaus BVP ir visokie kitokie skaičiavimai iš dalies yra efemeriškas dalykas. Užtat reikia orientuotis į kryptį: ar stovime vietoje, ar judame aukštyn–žemyn. O gal tai, kas yra dabar, yra tiesiog ilgai užsitęsęs štilis?“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pabrėžė ekonomistas.
Jis priminė, kad, vertinant Lietuvos BVP rodiklius, svarbu rezultatus palyginti su kitų šalių.
„Kokie rezultatai Ispanijoje, Prancūzijoje, mūsų pagrindinėse prekybinėse partnerėse Lenkijoje, Latvijoje? O kaip yra su užimtumu? Ar pas mus daugiau darbo vietų, ar mažiau? Jei žiūrėtume į užimtumo rodiklius, pamatytume, kad 2022 metų trečiąjį ketvirtį pas mus darbo vietų skaičius smuktelėjo, lyginant su antruoju ketvirčiu. Ketvirtąjį ketvirtį lyginant su trečiuoju, irgi buvo smukimas.
Tuo tarpu pirmąjį 2023 metų ketvirtį pas mus yra 14 229 darbo vietomis daugiau, lyginant su 2022 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Vadinasi, esame specifinėje padėtyje, dalis sektorių susiduria su smukimu ir paklausos susitraukimu, tačiau kituose sektoriuose paklausa arba išlieka tokia pati, arba šiek tiek auga“, – tikino A.Bartkus.
Ekonomisto įsitikinimu, Statistikos departamentas turėtų neskelbti išankstinių įverčių.
„Gegužės mėnesio išankstiniai duomenys rodė, kad smukimas yra 3 proc., o dabar jau 2 proc. Lūkesčiai nulemia mūsų sprendimus dėl ateities. Įmonių vadovai, korporacijų generaliniai direktoriai vertina esamą padėtį iš tos informacijos, kuri pateikiama. Esminis klausimas: tai kiek smuko? 3 proc., 2 proc. ar 23 proc.? Ar dar kokį skaičių išbursite po kelių savaičių?“ – ironizavo A.Bartkus.
A.Bartkus paaiškino, kodėl BVP susitraukė mažiau, nei buvo prognozuota.
„Augantis darbo vietų skaičius yra netiesioginis požymis, kad įmonės turi daugiau užsakymų. Pagrindinė Lietuvos ekonomikos problema yra kainos ir infliacija. Lietuvoje yra aukšta infliacija, kuri smukdė realią perkamąją galią vartotojui, nes realus darbo užmokestis Lietuvoje praėjusiais metais smukęs. Mes neturime realaus darbo užmokesčio augimo, perkamoji galia yra krentanti. Žinoma, kad tai negali labai teigiamai atsiliepti ekonomikai.
Tačiau nereiškia ir drastiškos žalos, kuri būtų patiriama, nes reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip laikosi kitos Europos šalys. Jei kalbėtume apie globalią recesiją, tai ekonomikoje visur turėtų būti smukimai, bet jei paimtume Europos šalis, kurių ekonomikos smuko, jų atsirastų vienetai. Išvada tokia, kad mes stovime vietoje ir tą nulemia nesusidorojimas su kainų problema“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, pernelyg aukštos gaminių, kurie gaminami Lietuvoje, kainos nulemia sumažėjusią jų paklausą.
„Per brangius lietuviškus gaminius kiti pakeis pigesniais rumuniškais gaminiais. O paskui Lietuvos įmonėms atsikovoti rinkos pozicijas bus sunkiau. Lietuvos globali problema – kainos. Nepamirškime to, kad kažkada, gal 2008 metais, Lietuva neįsivedė euro dėl pernelyg aukštos infliacijos. Tai reiškia, kad iš klaidų šioje šalyje vargu ar mokomasi“, – rėžė A.Bartkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje susitrauks iki 2,7 proc. Visgi, anot A.Bartkaus, kai pasaulis dabar toks nenuspėjamas, sunku prognozuoti, ar tokie skaičiai bus pasiekti.
„Bet tokie įverčiai yra realistiški, galbūt netgi per nuosaikūs, nes bendras interesas, kuris turėtų atsirasti pas visus ekonomikos veikėjus, – kaip spręsti kainų augimo problemą. Pavyzdžiui, savivaldybės ar mūsų biudžetas surinko 7 proc. didesnes pajamas nei praėjusiais metais per tą patį laiką. Na, ir kas iš to? Infliacija – maždaug 17 proc. aukštesnė. Tai blogai visiems. Nežabotas kainų augimas kenkia absoliučiai visiems, už tai, suvaldžius šį procesą, visi patirs didesnes naudas“, – sakė A.Bartkus.
Pasak ekonomisto, Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinis tikslas šiuo metu – suvaldyti infliaciją, dėl to ir keliamos palūkanų normos.
„ECB palūkanų normas kelti ėmė praėjusių metų gale. Lapkričio mėnesį kainos euro zonoje smuktelėjo 0,07 proc., gruodį – 0,36 proc., sausį – 0,21 proc. O vasarį kainos ūgtelėjo 0,8 proc., kovą – 0,9 proc., balandį – 0,7 proc.
Iš pradžių stebėjome kainų korekcijas žemyn, o dabar ne, ypač maisto segmente kainos linkusios augti. Kainos nerodo tendencijos smukti, jos toliau auga, dėl to vertinu, kad ECB toliau kels palūkanų normas, kol kainų problema bus išspręsta ir kol tai įsisavins absoliučiai visi ekonomikos veikėjai – didindami kainas, jūs patys pjaunate šaką, ant kurios sėdite“, – įspėjo pašnekovas.
Lietuvoje sparčiai auga ir nominalūs atlyginimai, ne tik kainos, visgi jie infliacijos pasivyti niekaip nespėja.
„Per praėjusius metus nominalūs atlyginimai augo 12–13 proc., o kainų lygis – apie 20 proc. Todėl realus darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo, dabar žmonės už pinigus gali įsigyti šiek tiek mažiau nei anksčiau. Todėl infliuotais pinigais niekada nereikia džiaugtis. Pinigai turi savo vertę, kai infliacija žema“, – pabrėžė A.Bartkus.
Dalis nedarbo Lietuvoje sumažėjo dėl atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tačiau, kaip aiškino A.Bartkus, čia irgi nereiktų daryti jokių drastiškų išvadų.
„Jei imsime darbo vietų statistiką, pamatysime, kad jų pirmąjį ketvirtį įsteigta daugiau. Bet atsivertę nedarbo lygio duomenis tiesiog liksite šokiruoti, nes, pagal ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenis, balandžio mėnesį nedarbo lygis Lietuvoje sudaro 7,5 proc., o kovą – 7,6 proc. O jei atsiversite tuos duomenis, kurie buvo paskelbti mėnesį prieš tai, sezoniškai koreguotas nedarbas kovą buvo 6,4 proc.
Vadinasi, mes pagyvenome mėnesį ir klaidingai įsivaizdavome, kad tai buvo 6,4 proc. nedarbas – iš tiesų jis buvo 1 proc. aukštesnis.
Man įdomu, kada kokių dar stebuklų sužinosime apie praeitį. Vadinasi, statistiniu vertinimu pagrįstos technikos duoda labai stipriai svyruojančius rodiklius, tai reiškia, kad esame tikrai aukšto neapibrėžtumo sferoje. Dėkime maksimalias pastangas suvaldyti esamą ekonominę situaciją, ypač suvaldyti kainoms. Tada turėsime visur gerą padėtį“, – kalbėjo A.Bartkus.
Vasarą užimtumas dažniausiai padidėja – atsiranda nemažai sezoninių darbuotojų. Tačiau A.Bartkus gerų žinių neturėjo ir čia.
„Atkreipkime dėmesį, kad vienas labai svarbių ekonomikai sektorių yra statybos sektorius. Ten darbo vietų dabar sukurta daug, bet nepamirškime to, kad statyboms turi įtaką sezonas. Nors šis prieaugis didelis, bet jis yra mažesnis, lyginant su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu.
Neaišku, ar statybų sektoriui bus labai geri laikai, ypač turint tokias aukštas palūkanas. Jei jie šių aukštų palūkanų neatsvers pingančiomis žaliavomis, pingančiomis statybinėmis medžiagomis? Tikrai nesiimčiau rožinių prognozių, kad jie parduos daug būstų – greičiausiai sandorių bus sudaryta mažiau, tai reiškia, kad ir statybininkams bus mažiau darbo vietų. Bet ir nedramatizuoju, kad viskas prarasta“, – dėstė jis.
Kaip aiškino A.Bartkus, kortas sujaukti gali ir Lietuvoje vykstanti politinė krizė.
„Politinio stabilumo vertinimas yra vienas tų, kuris sudaro paketą, kada kalbame apie įmonių atėjimą į Lietuvą. Tas, kas vyksta dabar, kai visai sėkmingai veikusi Vyriausybė nė iš šio, nė iš to susigalvoja save perkrauti, žinoma, neišeina į gera. Politikai turėtų suprasti, kad ekonominė padėtis, kurioje esame, nesuteikia jiems prabangos žaisti tokius žaidimus – turime rimtą padėtį, bet jai reikia racionalaus proto ir sprendimų, o ne panikos ar rožinių akinių“, – pabrėžė ekonomistas.
