Į brangiausių įmonių gretas kopia nauja kompanija: vertė jau viršijo trilijoną dolerių

Prieš tris dešimtmečius trijų informacinių technologijų (IT) specialistų įkurta kompanija „Nvidia“ kopia į svaiginančias aukštumas. Postūmį jai suteikė tobulinama dirbtinio intelekto programa.

J.Huangas.<br>Scanpix / Zumapress.com nuotr.
J.Huangas.<br>Scanpix / Zumapress.com nuotr.
Dirbtinio intelekto tobulinimo lenktynės IT verslui reikš ir didesnes pajamas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Dirbtinio intelekto tobulinimo lenktynės IT verslui reikš ir didesnes pajamas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-06-10 18:10

„Nvidia“ akcijų kaina itin sparčiai ėmė kilti pastaraisiais metais – per dvylika mėnesių jų kaina net padvigubėjo.

Kompanijos vertė šią savaitę trumpam buvo perkopusi svaiginančią trilijono dolerių žymą.

Iki šiol tai buvo pavykę pasiekti tiktai JAV informacinių technologijų milžinams „Apple“, „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“.

Pasitelkė lotynų kalbą

1993 metais pakelės užeigoje susėdę trys amerikiečiai nusprendė imtis nuosavo verslo.

Visi jie iki tol dirbo IT sektoriuje: dabartinis įmonės „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas – „CoreWare“ ir AMD, Chrisas Malachowsky ir Curtis Priemas – „Sun Microsystems“.

Partneriai pradėjo vos nuo 40 tūkst. dolerių vertės kapitalo, tačiau jų tikslas kurti grafikos procesorius pasiteisino.

Jau netrukus įmonė sulaukė tuo metu didžiulės 20 mln. dolerių investicijos iš „Sequoia Capital“ ir kitų fondų.

Įsibėgėjus verslui teko spręsti, kaip derėtų pavadinti įmonę, kad jos vardas būtų atpažįstamas. Jos gaminami procesoriai buvo žymimi raidėmis NV – tai buvo frazės „Next Version“ (liet. „nauja versija“) trumpinys.

Partneriai pasirinko išlaikyti šias raides ir pavadinime, todėl buvo pasirinkta „Nvidia“.

Šis žodis kildinamas iš lotyniško „invidia“, kuris reiškia pavydą.

Priėmė svarbų sprendimą

„Nvidia“ gana sparčiai tapo vienu populiariausių procesorių tiekėjų, ypač skirtų grafikos dizainui ir žaidimams.

Dėl jų patikimumo bendrovė pelnė puikų vardą tarp IT kompanijų – 1999 metais jos pristatytas grafinio apdorojimo įrenginys (GPU) puikiai susitvarkydavo su daugybe smulkių užduočių, pavyzdžiui, apdorodavo milijonus pikselių kompiuterio ekrane.

Tačiau 2006-aisiais Stanfordo (JAV) universitete atliktas tyrimas parodė, kad tuo pat metu GPU gali būti panaudojamas ir kitaip, – jis gali pagreitinti matematines operacijas tiek, kiek to negalėdavo padaryti įprasti lustai.

Tada J.Huangas priėmė sprendimą, kuris tapo labai svarbus kuriant dirbtinį intelektą. Jis investavo daug lėšų, jog GPU būtų suprogramuotas taip, kad jo galimybės būtų atvertos ne tik grafiniam panaudojimui.

Toks įrankis buvo įtrauktas gaminant „Nvidia“ lustus. Juos turėdami kompiuterinių žaidimų naudotojai ar grafikos dizaineriai galėjo net nenutuokti, kad tai yra naujas būdas atlikti didelio našumo skaičiavimus pasinaudojant jų įranga.

Tad jau 2012-aisiais buvo pristatytas ankstyvasis dirbtinio intelekto produktas – programa „Alexnet“, galinti klasifikuoti vaizdus.

Postūmį suteikė naujovė

Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko pernai, kai visiems pasaulio interneto vartotojams buvo atverta dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“, – pokalbių robotas, bendraujantis su žmonėmis ir taip tobulinantis savo įgūdžius.

Ne pelno organizacijos „OpenAI“, tarp kurios įkūrėjų yra daugelis žinomų Jungtinių Valstijų verslininkų, taip pat ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, sukurta programa sulaukė milžiniško dėmesio ir investicijų.

Vien „Microsoft“, tapęs pagrindiniu partneriu, jai tobulinti skyrė per 10 mlrd. dolerių.

Kuo dėta „Nvidia“? Ji labai susijusi, mat dirbtinis intelektas buvo apmokytas naudojant net 10 tūkstančių šios kompanijos GPU, sugrupuotų „Microsoft“ superkompiuteryje.

Pagyrimų negaili

Dirbtinį intelektą kuria ir tobulina ir kitos stambiausios IT korporacijos, todėl „Nvidia“ tikisi dar didesnės GPU paklausos.

Kompanija planuoja, kad per tris vasaros mėnesius jos apyvarta sieks 11 mlrd. dolerių – 50 proc. daugiau, nei anksčiau prognozavo analitikai.

Kaip sakė bendrovės „Wedbush Securities“ tyrėjas, „Nvidia“ yra dirbtinio intelekto revoliucijos širdis ir plaučiai.

„Tai, ką daro „Nvidia“ su dirbtiniu intelektu, yra kažkas panašaus į tai, ką „Intel“ padarė su asmeniniais kompiuteriais“, – teigė „TechInsights“ analitikas Danas Hutchetsonas.

Slypi ir daug pavojų

Vis dėlto kompanijos šuolis akcijų rinkoje iki trilijono dolerių ir ambicingi planai ne visai paremti investicine logika.

Bendrovė puikiai pasinaudojo per pandemiją išaugusia IT produktų paklausa, jos pajamos stabiliai didėjo, tačiau pelnas smuko perpus.

Be to, tikrai nesnaudžia ir kiti tokių produktų gamintojai AMD ar „Intel“. Pastarąją kompaniją pagal rinkos vertę „Nvidia“ lenkia net aštuonis kartus.

Tačiau jos pajamos pernai siekė 27 mlrd. dolerių, o „Intel“ – net 63 mlrd. dolerių.

Kita vertus, neaišku, kaip investuotojai reaguos, jei kils vis daugiau nerimo dėl dirbtinio intelekto poveikio žmonijai.

Abejonės dėl ateities

„Nvidia“ akcijų kainos šuolis buvo staigmena net technologijų optimistams. Žinoma, dirbtinis intelektas yra ta sritis, kurioje galimas spartus augimas, o dabar – dar tiktai šio sektoriaus plėtros pradžia.

Tačiau net ir tikintis augimo kai kuriuos lūkesčius sunkoka pagrįsti“, – kalbėjo kompanijos „Federated Hermes“ Pasaulio akcijų skyriaus vadovas Geiras Lode’as.

Kaip įspėjimas nuskambėjo tai, kad šįmet sausį žinoma investuotoja Cathie Wood pardavė turėtas „Nvidia“ akcijas ir susižėrė pelno.

Ši moteris, vadovaujanti kompanijai „Ark Investment“, garsėja kaip aktyvi investuotoja į technologijų įmones.

Kita vertus, jeigu „Nvidia“ vertė kristų, tai nebūtų pirmas kartas, kai investuotojai skaudžiai nusvyla sukišę pinigus į perspektyviomis laikomų kompanijų akcijas.

Pavyzdys – kad ir „Facebook“ valdanti „Meta“.

Pranešus apie metavisatos kūrimo planus, 2021 metų sausį bendrovės vertė perkopė trilijoną dolerių. Bet iš šio prestižinio klubo „Meta“ iškrito jau po kelių mėnesių. Dabar ji vertinama apie 670 mlrd. dolerių.

Įdomu, kad pretendente tapti pirma trilijono dolerių vertės bendrove dar praėjusio amžiaus pabaigoje buvo laikoma kita JAV telekomunikacijų milžinė „Cisco“.

Tačiau sprogus vadinamajam interneto bendrovių burbului jai šios ribos pasiekti taip ir nepavyko – šiuo metu kompanija vertinama apie 200 mlrd. dolerių.

Parengta pagal BBC.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.