„Kol kas, mūsų skaičiavimais ekonomikos susitraukimas turėtų siekti apie -1,4 proc., o infliacija išsilaikyti ties maždaug 9–10 proc. Bet kol kas prognozės rodo, kad artėjančiais mėnesiais infliacija turėtų labai smarkiai sulėtėti“, – pirmadienį žurnalistams teigė B. Gracia.
„Manoma, kad kitais metais infliacija ir toliau lėtės, o ekonomikos atsigavimas turėtų siekti apie 2,5–3 proc. augimą“, – pažymėjo jis.
B. Gracia tikino, kad Lietuvos ekonomika iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios laikėsi labai stipriai, buvo labai stiprūs cikliniai procesai, tačiau nuo praėjusių metų pabaigos išoriniai veiksniai, kaip infliacija, didelės palūkanų normos, taip pat maža išorinė paklausa, lėmė, jog ekonomika sulėtėjo ir metų pabaigoje buvo pastebėtas šioks toks nuosmukis.
„Duomenys, kuriuos turime iš pirmosios šių metų pusės rodo, kad ekonomika silpnėja ir viena iš sričių, kuri silpnėja, yra darbo rinka. Nors ji pasirodė atsparesnė nei kai kurios kitos sritys, tačiau, kaip ir prognozuojama likusiai Europai, ekonomika turėtų atsigauti antroje šių metų pusėje“, – tikino TVF misijos Lietuvoje vadovas.
„Tikėtina, kad vartojimas atsigaus greičiau, negu gamybos sektorius ir prie ekonomikos atsigavimo prisidės išaugusios investicijos, ypač viešosios investicijos ateinančios iš Europos Sąjungos šaltinių, pvz. RRF priemonės“, – sakė jis.
Finansų ministerija šių metų kovą atnaujintame Ekonominės raidos scenarijuje numatė, kad šalies ūkio augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. Anksčiau prognozuota, kad ekonomika augs 0,7 proc.
Finansų ministerija taip pat prognozavo, kad 2023 metais vidutinė metinė infliacija bus žemesnė nei projektuota anksčiau ir sieks 8,5 proc.
TVF misijos Lietuvoje vadovas: mokesčių reformą vertiname palankiai
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas tvirtina palankiai vertinantis Vyriausybės planuojamą teikti mokesčių reformą. Jis išskyrė akcizo mokestį, kuris padės Lietuvai pasiekti tikslus mažinant anglies emisijas.
„Kalbant apie mokesčių reformą, mes vertiname ją palankiai. Akcizo mokestis, kuris turi du tikslus – vieną vertus padidinti įplaukas, tačiau taip pat ir vadinamąjį CO2 komponentą, jis prisidės prie žaliosios pertvarkos bei padės pasiekti šalies tikslus mažinant anglies emisijas“, – pirmadienį žurnalistams teigė B. Gracia.
„Šia kryptimi šaliai rekomendavome eiti ganėtinai ilgą laiką“, – pažymėjo jis.
B. Gracia akcentavo, kad šiuo metu mokesčių sistema šalyje yra per daug orientuota į darbo jėgos apmokestinimą, o didesnė orientacija turėtų būti į kapitalo apmokestinimą. Šia kryptimi mokesčių reformos dėka, anot jo, ir yra judama.
„Kalbant plačiąja prasme, Lietuvos mokesčių sistema yra per daug orientuota į darbo jėgos apmokestinimą, o mes manome, kad reiktų daug labiau orientuotis į kapitalo, aplinkos apsaugos srities apmokestinimą, taip pat turto apmokestinimą. Manome, kad šis paketas juda ta linkme“, – sakė TVF misijos Lietuvoje vadovas.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
