„Kur laistau, dar visai neblogai, o kur nelaistau, uogos išdžiūvo“, – portalui lrytas.lt sakė Vladas Guzelis, Ukmergės raj., Obeliuose, auginantis keturis hektarus braškių.
Tiesa, iš tų keturių 1,5 ha jau nebelikę – nudžiūvę. „Nemažai“, – sako ūkininkas.
Tačiau nei šalnos, nei sausra jo nebestebina: kaip sako V.Guzelis, vis pasitaiko tai vienokių, tai kitokių gamtos iššūkių.
Braškės gali pigti
Ūkininkas į savo laukus įsileidžia braškiautojus. Patys prisiskynę uogų už kilogramą sumoka nuo euro iki trijų. Tačiau, pasak V.Guzelio, gali būti, kad kainos kris – viskas priklausys nuo pasiūlos tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.
Kad dabar 6–6,5 euro už kilogramą kainuojančios lietuviškos braškės gali pigti, sako ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas. „Jei būtų truputis lietaus ir šiltų dienų, tai ir lietuviškų uogų iš lysvių kainos nukris iki kokių 3 eurų“, – svarstė portalo lrytas.lt pašnekovas.
Anot jo, nušalusios braškės – dar ne pats blogiausias variantas. Mat jos gali išleisti papildomų žiedų, sunokinti uogų. Derlius gal ir ne toks gausus, kaip norėtųsi, bet vis dėlto jo yra.
Už tai šilauogės stipriai pašalusios. Ypač tos, kurios žydėjo kaip sykis per šalnas. „Tų, kurie neturi laistymo sistemų, šilauogių vaisiai sunkiai mezgasi, uogos – labai smulkios. Kai kur ant krūmo iš kekės kelios uogelės likę. Net ir ūgliai nukentėję“, – pasakojo T.Gurskas ir pridūrė, kad labiau nukentėjo Dzūkija, žemumos.
Sausra uogų augintojus gąsdina ir tuo, kad užėjus gausiam lietui po sauso meto uogos ima godžiai į save traukti vandenį.
„Dabar uoga auga iš lėto, o pradėjus stipriai lyti ji pradeda gerti kaip besotė. Tuomet išpampsta ir kartais netgi trūksta, įsimeta puvinys. Sproginėja ir trešnės, ir vyšnios, todėl gali būti, kad šiais metais jų turėsime labai mažai. Tokie ekstremumai, kai ilgai būna sausa, o po to pradeda gausiai lyti, irgi nėra gerai“, – minėjo T.Gurskas ir pridėjo, kad paprastai apie Jonines lietūs ir prasideda.
Jis guodžiasi: jei šiemet šilauogės prastai derėjo, kitais metais pailsėjusios leis gerus ūglius ir derliaus duos dvigubai. Jei tik vėl nepamaišys šalna ar sausra.
Dalis daržovių sugeba atsigauti
Didieji prekiniai ūkiai, kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė, bulves jau kasa – ankstyvosios jų veislės nuo šalnų stipriai nenukentėjo, nes augintojai dangstė laukus ir naktimis laistė bulves, kad išvengtų šalnų padarinių.
Šalnos paveikė ir kopūstus, tačiau juos taip pat išgelbėjo gausus laistymas, tad čia situacija nėra itin bloga.
„Prekinius ūkius, kurie turi laistymo sistemas, šalnos paveikė neženkliai, tačiau smulkiuosius augintojus, kurie laistymo sistemų neturi, šalnos paveikė ganėtinai smarkiai. Tačiau, koks bus derlius ir praradimai, pasimatys kiek vėliau, mat dalis daržovių po šalnų dar sugeba atsigauti, jei gauna pakankamai drėgmės ir yra tinkamai prižiūrimos. Apie derliaus kokybę taip pat dar ankstoka kalbėti“, – sakė I.Lukoševičienė ir paaiškino kodėl.
Kai sausra tokia, kokia yra šiandien, augalai laistomi praktiškai visą laiką. Tačiau laistymas iš gręžinio niekada neatstos lietaus, nes toks vanduo šaltesnis. Dėl to, kaip sakė pašnekovė, daržovės patiria stresą – jo požymių ūkininkai jau dabar mato. Stresas atsispindi augalo būklėje: daržovei sustresavus nusilpsta jos imunitetas, augalas pradeda sirgti įvairiomis ligomis, o tada ima pulti kenkėjai. Bus matyti, ar ūkininkai sugebės laiku juos įveikti.
Be to, kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, reikia nepamiršti, kad Lietuvoje labai ribojamas leistinas chemikalų kiekis, jis kasmet mažėja. Dėl to įveikti kenkėjus darosi vis kebliau. Čia ir nukenčia kokybė, nes nebėra būdų, kaip daržovę išgelbėti nuo ligų.
„Bet nereikia pamiršti, kad yra daug mažų ūkių, kurie neturi laistymo sistemų, o daržovės dėl sausros dygsta sunkiau. Labai laukiame lietaus ir tikimės, kad atsigaus tiek grūdai, tiek pievos, tiek daržovės – visiems labai blogai.
Augintojai nepamena tokių metų, kad prieš sodinant vėlyvąsias daržovių veisles pirmiausia reikėtų pasilaistyti dirvą. Jei sulauksime lietaus, gal padėtis dar išsitaisys ir tiek daržovių kokybė, tiek derlius stipriai nepakis“, – kalbėjo I.Lukoševičienė.
Vis dėlto kai kurie ūkininkai jau šiandien susiduria su kritinėmis situacijomis. Pašnekovė teigė, kad vienas augintojų pasisodino 30 ha svogūnų, tačiau iš jų sudygo tik 10 proc. Didžiąją lauko dalį ūkininkas išdirbo iš naujo ir pasodino bulves tikėdamasis nors kiek atsigriebti.
„Vietomis situacija kritinė, kitur, kur įrengta laistymo sistema, dar gana neblogai.
Tik išlaidos, kurias augintojai patiria laistydami ar kitaip saugodami augalus, nugula savikainoje, bet galutinėje kainoje jos neatsispindi, mat kainas diktuoja rinka. Kai pradėsime nuimti derlių, matysime: jei bus juntamas daržovių trūkumas, natūralu, kainos bus didesnės, tačiau jei rinkoje bus balansas ar perteklius, kainos gali būti ir mažesnės.
Tarkime, perai rudenį, pakilus energetinių išteklių kainoms, dalis augintojų priėmė sprendimą daržoves parduoti dar rudenį, todėl pavasarį daržovių trūko“, – komentavo pašnekovė.
Soduose – negrįžtami procesai
Sodai nužydėjo, o dėl gegužę buvusių šalnų įvyko negrįžtami procesai. Taip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė.
Anot jos, sodininkystės srityje šalnos pakenkė viskam, bet obelims – ypač. Mat per patį jų žydėjimą visai savaitei stojo šalnos, kai anksčiau jos trukdavo vieną dvi dienas.
„Pernai šalnos buvo labai ankstyvos, ir nors po jų auksio veislės iš viso nebeliko, ją kompensavo kitos. Šiemet – galiu atsakingai pareikšti – obuolių nebus. „Aukštikalnių soduose“ ant dešimties obelų randi vos vieną žiedą.
Su trešnėm ir vyšniom įdomūs reikalai. Trešnės žydėjo anksčiau, ant tų, kurios spėjo peržydėti, yra kas penktas septintas žiedas. Tačiau bendrai paėmus tiek trešnes, tiek ir vyšnias, bus gal 20 proc. viso derliaus“, – kalbėjo V.Kuliešienė.
Ji aiškino, kad obelys žiedą formuoja prieš metus – liepą formuojasi žiedynas kitų metų derliui. Jei žiedas nušąla, jis nebegrįžta. Pasitaiko labai stiprus žiedynas – toks išleidžia vieną kitą miegantį pumpurą. Tačiau jei šalnos tęsiasi ne vieną dvi dienas, o savaitę ar pusantros, sugadinamas iš šis žiedas. „Šių metų derliaus tikrai nebus, nuostolis – didžiulis“, – pakartojo laidos pašnekovė.
Atveš lenkiškų
Apskritai Lietuvoje be obuolių neliksime – kaimynai lenkai atveš savų. Nors ir ten būta šalnų, bet, kaip sako V.Kuliešienė, kadangi lenkai turi milijoną hektarų, o rinka dėl karo užsidarė, lenkiški obuoliai važiuoja į Europą.
„Bet savų obuolių neturėsime. Išlošė galbūt tik tie, kurie turi hektarą sodų ir šalia dar kažką augina, o mūsų asociacijos nariai verčiasi tik sodininkyste. Neturėsime nei apyvartinių lėšų, nei pelno. Žmonėms išduodame atleidimo lapelius, tačiau priežiūrą reikia vykdyti, reikia šienauti, purkšti“, – sakė V.Kuliešienė.
Nematyti šalčiai
Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje, minėjo, kad per šiųmetes šalnas kai kuriuose pažangiuose ūkiuose užšalo net ir purkštukai, turinys ant žiedų leisti vandens garą.
„Šalnos – minus 9 laipsniai! Nematyti šalčiai ir dar ilgalaikiai. Kiek Kauno rajone turime šilauogynų, visi nušalę“, – minėjo M.Maciulevičius.
Dėl užsitęsusios sausros labai sudėtinga vasarojų situacija – augalai ne iki galo išdygę ir nesusiformavę. Vargsta ir avižos, ir miežiai – gali būti, sakė pašnekovas, jie nunyks. Cukriniai runkeliai, kaip vaizdžiai sako agronomai, net į žemę lenda, nors jau buvo išdygę.
Žieminiams augalams šaltasis metų periodas buvo gana palankus: šaknynai susiformavę, augalai auga, tačiau jei ir toliau laikysis sausra, derlius bus kur kas mažesnis ir gerokai prastesnės kokybės.
„Turint omenyje, kad naudojame trąšas, kurias pirkome labai brangiai, šie metais ekonomine prasme gali būti labai sudėtingi metai“, – prognozavo kooperatyvo vadovas.
Gyvulininkystės sektoriuje taip pat ne viskas paprasta: kas pramiegojo pirmąjį žolės pjovimą, pjauna smilgas, nes dėl sausros nesilapoja žolė. Jei nebus kokybiško pašaro gyvuliams, mažės pieno kokybė, baltymingumas, riebumas, mažės ir primilžiai.
„Yra rajonų, kur aiškiai pasakyta, kad ten – stichinė sausra. Tačiau baisu tai, jog čia – tik sezono pradžia. Niekas nežino, ar nebus kokių liūčių“, – su nerimu kalbėjo M.Maciulevičius.
