„Jeigu yra tikimasi palaikymo mokesčių reformos projektui, tai koalicijoje yra būtina jį aptarti. Dabar, pagal tai, kas yra pateikta, nematau Laisvės partijos balsų už tai. Bet, kita vertus, ten yra gerų pasiūlymų, kuriuos priimti reikia, nes norisi, kad Lietuva išliktų patrauklia naujų darbo vietų kūrimui, kad žmonės turėtų gerus atlyginimus.
Apie tai norime kalbėti, nenorime vien tik kritikuoti, bet mokesčiai yra labai rimtas klausimas. Ir negalima planuoti, kad ministerija parengė ir dabar visas paketas staiga praeis, visi pakels rankas „už“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Pusantrų metų Finansų ministerija dirbo prie mokesčių reformos projekto. Jis yra pristatytas ir iki šiol jis yra tik Finansų ministerijos projektas“, – pridūrė ji.
Anot ministrės, mokesčių reformos išdiskutavimas ir sutarimas dėl visų jos aspektų yra ypač svarbus siekiant keisti mokestinę sistemą globalaus ekonominio neapibrėžtumo, techninės recesijos Lietuvoje ir išaugusių palūkanų normų laikotarpiu.
„Yra tokia įtempta globaliai ekonominė situacija, Lietuva yra techninėje recesijoje, tvyro didelis neapibrėžtumas. Eksportas praeitais metais buvo labai geras ir dėl to šiemet jis atrodo kur kas mažiau įkvepiantis ir jo tempas yra lėtesnis. Taip pat yra išaugusios palūkanos, žmonės moka dideles paskolas. Tai kai tu judini mokesčių sistemą tokiu laiku, kai judini savarankiškai dirbančius, tai yra tiesiog per daug rimti projektai, kad juos tiesiog paskubomis ir be sutarimo neštum Seimui“, – sakė ji.
I. Šimonytė: mokesčių reforma gali būti pateikta paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Finansų ministerija jau yra padariusi visus pataisymus, susijusius su mokesčių reforma ir ji galėtų būti pateikta paskutinės Seimo pavasario sesijos savaitės metu. Ji akcentavo, kad tuomet parlamentas, jeigu būtų politinės valios priimti šį sprendimą, galėtų vasaros metu diskutuoti dėl mokestinių pakeitimų komitetuose ir iki rudens parengti išvadas.
„Finansų ministerija, kiek žinau, jau yra visus pataisymus pagal daugybę pastabų ir pasiūlymų, kuriuos gavo, padariusi. Kartą buvo „prasisukęs“ paketas per vadinamąjį ministerijų atstovų pasitarimą, po to dar buvo puokštė pasiūlymų. Manyčiau, kad pateikti (galima – ELTA) paskutinę Seimo sesijos savaitę, tam, kad Seimas galėtų vasarą ramiai, niekur neskubėdamas, komitetuose svarstyti, diskutuoti ir turėtų laiko iki rudens pasirengti kažkokias išvadas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Manyčiau tai būtų įmanoma, jeigu būtų tokia politinė valia“, – akcentavo ji.
Parlamento Liberalų sąjūdžio frakcija šią savaitę kvietė Finansų ministerijos stalčiuose laikomą mokesčių reformą nedelsiant perduoti įstatymų leidėjui ir padaryti tą iki pavasario sesijos pabaigos.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
