Tai bene reikšmingiausi Kinijos lyderių žingsniai, kuriais siekiama tikslo paskatinti ekonomikos augimą, pastarųjų mėnesių duomenims rodant, kad lėtėja valstybės atsigavimas po COVID-19. Naujausi Pekino veiksmai skiriasi nuo Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse puoselėjamos pinigų politikos, pagal kurią didinamos palūkanų normos ir mažinama pinigų pasiūla, tokiu būdu siekiant pažaboti infliaciją.
Remiantis Kinijos Liaudies banko išplatintu pranešimu, pareigūnai sumažino pagal vidutinės trukmės kreditavimo programą (MLF) finansų institucijoms suteikiamų vienerių metų trukmės paskolų palūkanų normą ir nurėžė ją 10 bazinių punktų, iki 2,65 proc. Bankas kartu nurodė, kad per šią programą pasiūlė skolintojams 237 mlrd. juanių (30,5 mlrd. eurų) sumą, kad būtų galima „palaikyti tinkamą ir pakankamą bankininkystės sistemos likvidumą“.
Apie tai pranešta praėjus dviem dienoms po to, kai buvo netikėtai sumažinta viena trumpalaikė palūkanų norma. Analitikai tvirtino, kad tai atspindi didėjančius Kinijos pinigų politikos formuotojų nuogąstavimus dėl valstybės ekonomikos atsigavimo.
Pastaraisiais mėnesiais kinų pareigūnai paviešino daugybę blausių ekonominių rodiklių, leidžiančių manyti, kad valstybės ekonomikos atsigavimo po COVID-19 tempas lėtėja. Vartotojų kainos gegužę, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 0,2 proc., o gamybos aktyvumas per tą patį laikotarpį mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės.
Nors Pekinas palaiko palyginti žemas palūkanų normas, beveik nuliui lygi infliacija liudija iššūkius, su kuriais susiduria šalies pinigų politikos formuotojai, siekiantys tikslo paskatinti ekonomiką. Šeši didžiausi valstybiniai komerciniai Kinijos bankai praėjusią savaitę pranešė, kad, paprašyti centrinio banko, sumažino palūkanų normas indėlininkams, jog būtų galima paskatinti išlaidas.
