Šilutės rajono Žemaičių Naumiestyje ūkininkaujantis Andrius Šakurskis rodo džiūvantį šiųmetį derlių.
„Žieminiai apdžiūvę, labai susitraukę, derlius nekoks nusimato“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo jis.
Tris dešimtmečius Šilutės rajone ūkininkaujantis Vytautas Kuizma antrina: „Net trąšos nukritusios matyti. Niekas nesuveikė. Tona trąšų – 1 tūkst. eurų. Sumos tikrai nemažos. Pabrango ir chemikalai, kuras.“
Šilutės rajone nelijo nuo sėjos pradžios. Paskutinį kartą tokia sausra buvo 1993 m. vasarą. Ūkininkai viliasi, jei debesys atneštų lietaus, dar pavyktų išgelbėti pusę derliaus.
„Dabar situacija – dramatiška, tad kalbėti apie gerus derlius nėra prasmės. Bet jei palytų, šiek tiek situacija pagerėtų“, – kalbėjo Kęstutis Andrijauskas, Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Modestas Nausėda, Šilutės rajono, Vainuto seniūnijos, ūkininkas rodo net dėl sausros visiškai išdžiūvusią pievą.
„Esame pievoje, kurioje nėra žolės“, – moja rankomis jis.
Dėl sausros jis negali net gyvulių išganyti.
„Ūkininkauju 15 metų, bet tokios situacijos laukuose nesu matęs. Pievos – raudonos, žolės nėra, net pusę pašarų nėra pagaminta, pagaminome galbūt tik trečdalį“, – aiškino jis.
K.Andrijauskas pasakojo, jog dauguma dabar gyvulius šeria tais resursais, kurie turėjo būti palikti žiemai.
„Ūkininkai rankomis skėsčioja, nežino, ką daryti. Žmonės sako, kad bus priversti mažinti gyvulių skaičių. Tai palies ir pienininkystės, ir mėsininkystės sektorių“, – tikino jis.
Dėl stichinės sausros ekstremaliąją situaciją skelbia Klaipėdos bei Kretingos rajonai. Anksčiau ekstremalioji situacija paskelbta Šilutės rajone, ten sausra jau paveikė apie 48 tūkst. ha ploto.
Skaičiuojama, kad, jei ir toliau sausra nesitrauks, Lietuvos ūkininkai neteks apie trečdalio derliaus. Anot Seimo Kaimų reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, tikimasi, kad ūkininkai iš Žemės ūkio ministerijos netrukus sulauks finansinės paramos.
„Kreipėmės į ministeriją, kad jau ruoštų kokį nors sprendimą, suteiktų bent minimalią pagalbą, aišku, prisideda ir pasėlių draudimas. Tad finansinius klausimus išspręsime, bet turėkime mintyje tai, kad Lietuvoje pagrindinė trąša yra vanduo, o jo neturime beveik porą mėnesių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo parlamentaras.
Sinoptikai lietų žadą jau šią savaitę. Nors artimiausiomis dienomis lietaus debesys dažniau lankys pietinę Lietuvos dalį, Vakarų Lietuva irgi neliks nuskriausta – šeštadienį lietaus ir perkūnijos turėtų sulaukti didžioji šalies dalis.
„Bet visą birželį oro temperatūra turėtų būti aukštesnė, o kritulių kiekis – ženkliai mažesnis nei įprastai. Sausesnės oro sąlygos gali tęstis visą birželį“, – tokiomis prognozėmis dalijosi klimatologė Viktorija Mačiulytė.
