„Manau, kad vakar banko vadovė Christine Lagarde labai aiškiai įvertino, ką tai reiškia pačiai artimiausiai perspektyvai. Nemažai centrinių bankų vadovų yra išsakę panašią poziciją, įskaitant ir mane. Aš manau, ir labai svarbu pastebėti, kad rinkos lūkesčiai per pastaruosius du mėnesius mažai kito“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Esame arčiau palūkanų normų didinimo pabaigos negu anksčiau“, – pridūrė jis.
LB valdybos pirmininko vertinimu, ECB palūkanų normą liepos mėnesį pakels dar 25 baziniais punktais.
„Turėtų įvykti kažkas ypatingo ir sunku pasakyti kas, nes laiko yra mažai, kad pasikeistų spėjimas (tolimesnis 25 bazinių punktų didinimas – ELTA) dėl liepos. Bet čia yra mano asmeninis vertinimas, kad mes turime tai padaryti“, – sakė jis.
Visgi G. Šimkus neprognozuoja, ar palūkanų normos bus toliau didinamos rugsėjį. Anot jo, iki rudens pradžios likęs dar visas metų ketvirtis, kada nauji duomenys gali smarkiai keisti infliacijos bei ekonomikos prognozes.
Taip pat LB pirmininkas nemano, kad jau nuo kitų metų bus vykdomas palūkanų normų mažinimas. Anot jo, kadangi infliacijos lygis dar 2025 m. bus didesnis nei 2 proc., preteksto tokiems veiksmams nebūtų.
„Nematyčiau tokio greito palūkanų kritimo ir kodėl turėtų taip staigiai būti grįžtama prie mažinimo. Ir kalbant apie tai, kada mažinimas bus, turime kalbėti apie tai, kada pasibaigs didinimas.
Šiuo metu infliacija yra didelė ir nors mes matome lėtėjimą, yra svarbu, kad pinigų politika taiko į tai, kas bus po 2, 3 metų, kai vis dar bus daugiau nei 2 proc.“ – sakė jis.
G. Šimkus: blogiausia, ką dabar galėtų padaryti ECB, tai pakeisti infliacijos tikslą
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad blogiausias dalykas, kurį dabar galėtų padaryti Europos Centrinis Bankas (ECB), tai pakeisti savo 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslą, kuris yra siekiamas palūkanų kėlimu.
„Blogiausia kas galėtų dabar būti, tai kalbėjimas apie būtent infliacijos tikslo pakeitimą. Lietuvių tautosakoje turime labai grąžų pasakymą, kad niekas arklių viduryje brastos nekeičia. Tai čia pirmas dalykas. Antras dalykas yra klausimas, kodėl apskritai reikėtų. Nes mano galva 2 proc. infliacijos tikslas, kuris buvo patikslintas pinigų politikos strategijos kontekste, jis yra labai aiškus ir konkretus“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Kas tokio fundamentalia prasme pasikeitė, kad reikėtų keisti? Taip, mes turime infliacinį periodą, bet kas pasikeitė, tokia strategine prasme? Mano galva, tokio pokyčio nėra“, – paminėjo jis.
Taip pat, anot jo, nors euro zonai grįžtant prie 2 proc. infliacijos lygio, toks procesas Lietuvoje galintis užtrukti, šis tikslas vis tiek ateityje bus pasiektas.
„Kalbant apie Lietuvą mes turime savo specifiką, nes esame konverguojanti ekonomika, besivejanti euro zonos ir Europos Sąjungos vidutinius lygius. Euro zonoje infliacijai esant dviem procentams, Lietuvoje infliacija būtų šiek tiek didesnė ir po truputį ilgainiui ji turėtų konverguoti į tuos du procentus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc., 4,25 proc. ir 3,5 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. birželio 21 d.
Taip pat, pagal birželio mėn. makroekonomines prognozes, Eurosistemos ekspertai numato, kad bendroji infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,4 proc., 2024 m. – 3 proc., o 2025 m. – 2,2 proc. dydžio.
