Apart šių šalių, visose kitose fiksuojamas didesnis ar mažesnis indekso kritimas, kai kuriose geriausiu atveju išsilaikė tokios pačios pramonės produkcijos apimtys.
„Vertinant euro zonos pramonės lūkesčių indeksą, jau gegužės mėnesį, lyginant su balandžiu, jaučiamas smukimas, kuris dar nėra drastiškas, bet aiškiai rodo tendencijas, kad pramonės įmonėse dirbantys žmonės laukia susitraukimo. Tad birželį galima tikėtis dar ryškesnio šio indekso smukimo.
Lietuvos dar gana atsparūs pramonės balandžio mėnesio rezultatai, lyginant su kitomis ES šalimis, yra labiau išimtis, inercijos rezultatas, tačiau inercijos nepakaks, jei trauksis mūsų prekių eksporto rinkos. O jos traukiasi“, – feisbuke rašo V.Janulevičius.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė statybos įmonių darbų apimčių pokyčius. Balandį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, statybų apimtys sudarė 409 mln. eurų ir paaugo 4,7 proc. Lyginant su praėjusių metų balandžiu, statybos apimčių padidėjimas siekia 14,4 proc.
Anot V.Janulevičiaus, svarbu atkreipti dėmesį ir į nedarbo statistiką.
Užimtumo tarnyba paskelbė šių metų gegužės mėnesio darbo rinkos pokyčius. Registruotas nedarbas siekia 8,3 proc., tai 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,5 proc. punkto mažiau nei prieš metus.
„Viena vertus 8 proc. nedarbas yra didesnis, nei tikėtasi ir prognozuota, bet vis dėlto jis linkęs mažėti ir yra sumažėjęs, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Gegužės mėn. yra registruota daugiau laisvų darbo vietų nei balandį, įmonės skelbia, kad ieško darbuotojų.
Kas jų ieško labiausiai? Didmeninė ir mažmeninė prekyba, administracinė, aptarnavimo veikla ir apdirbamoji gamyba, taip pat statyba.
Bet mažėja darbuotojų poreikis transporto ir saugojimo veikloje, o tai jau nėra geras ženklas.
Vadinasi, sektoriaus paslaugų poreikis yra mažas ir mažėjantis, t. y. tarptautinė prekybos apimtys mažėja. Jau žinome, kad būtent lietuviškos kilmės prekių eksportas į Europos Sąjungos šalis patiria reikšmingų sunkumų (mažėja)“, – aiškina V.Janulevičius.
