Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen dar prieš savaitę drąsinosi, kad net ir tokiu įtemptu metu, kai braška jau ir koalicijos partnerių santykiai, darbai vyksta neblogai – parlamentas sugebėjo priimti sprendimus dėl valstybės tarnybos reformos, apsvarstė Civilinės sąjungos įstatymą, kitus teisės aktus.
Bet antradienio posėdyje kilo netikėta sumaištis. Opozicija pareikalavo, kad vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė pasiaiškintų dėl migrantų sulaikymo, kurį reglamentuojantį įstatymą Konstitucinis teismas pripažino neteisėtu.
Ministrė paaiškino esanti labai užsiėmusi, o Seimo pirmininkė nurodė, kad A.Bilotaitė atsakys į raštu pateiktus klausimus.
Tuo pasipiktinusi opozicija tiesiog blokavo kai kurių įstatymų projektų priėmimą nedalyvaudama balsavime. Atrodytų, tai tiesiog dar vienas politinis pasispardymas, jei tarp šių projektų nebūtų buvę tikrai valstybinės svarbos įstatymo, kuriuo numatoma nuo rusiškos elektros tiekimo sistemos IPS/UPS (vadinamojo BRELL žiedo) atsijungti ne iki 2025 metų pabaigos, o jau kitų metų vasarį.
Siekdama energetinės nepriklausomybės Lietuva nemažai nuveikė. Dirba elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, jau veikia ir tinklai tarp Baltijos šalių.
Šįmet pavasarį „Litgrid“ atliko ilgai planuotą eksperimentą – mūsų valstybės elektros tinklas net 10 valandų buvo atjungtas nuo BRELL ir veikė „salos“ režimu.
Šis bandymas buvo sėkmingas: nepasitaikė jokių trikdžių, sistema veikė užtikrintai, tad net premjerė I.Šimonytė išreiškė pasididžiavimą energetikais. Tai buvo įrodymas latviams ir estams, kurie neprisijungė prie šio bandymo, kad užsitikrinti elektrą galima ir be rusiškos sistemos.
Kokia yra energetikos tinklų sujungimo su Europa reikšmė, galima spręsti iš Europos Komisijos įvertinimo. Ji Baltijos šalių tinklų sinchronizaciją laiko pirmenybiniu projektu ir yra jam skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Kadangi Ryga ir Talinas kol kas vangiai reaguoja į Lietuvos siūlymus atsijungti nuo BRELL jau kitais metais, tiek pavykęs izoliuoto darbo bandymas, tiek į Seimą patekęs įstatymas turėjo tapti dar vienu švietalu derybose.
Tačiau būtent šio įstatymo priimti bent kol kas nepavyko.
Galima mėginti ieškoti, kas kaltas – arogantiški valdantieji ar užsispyrusi opozicija. Galima guostis tuo, kad mažai kas pasikeis, jei reikalingas įstatymas bus priimtas keliomis dienomis ar savaitėmis vėliau, o tuomet jau bus galima spausti kitas Baltijos šalis.
Vis dėlto šis ženklas rodo, kad parlamentas bent šiuo metu nesugeba normaliai darbuotis. O juk eilėje laukia partijų susitarimas dėl užsienio politikos. Ką jau kalbėti apie valdančiųjų parengtą mokesčių reformą, kuri, panašu, patyliukais marinama, nes tikimybė, kad Seimo nariai pritars Finansų ministerijos idėjoms, vis labiau artėja nulio link.
Tiesa, aiškinantys, kad nesužlugsime ir be šios reformos, nėra visai neteisūs. Išskyrus vieną aplinkybę – šis įstatymų paketas turi bent patekti į Seimą, kad Lietuva įvykdytų Briuselio reikalavimus ir gautų visas lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (vadinamojo RRF fondo). Dabar mūsų šaliai išmokėta apie pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų įstrigo būtent dėl neatliktų namų darbų – neparengtos mokesčių reformos.
Iš viso RRF fonde Lietuvai numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų pavidalu, bet kiek jų bus nubraukta dėl mūsų valdžios neįgalumo, lieka tik spėlioti. Dar 1,9 mlrd. eurų skirta paskoloms verslui. Tačiau šias priemones atskiros ministerijos dar tik rengia.
Vadinasi, mažų mažiausiai kelis mėnesius įmonės turės ieškoti reikiamo kapitalo kitur, nors Briuselio numatyti pinigai guli nenaudojami. O jų verkiant reikia būtent šiuo metu, kai užsakymų iš kitų valstybių mūsų eksportuotojai gauna mažiau.
Įmonėms tenka arba gaminti produkciją ir saugoti ją laukiant geresnių laikų, nors tai reiškia didžiules įšaldytas apyvartines lėšas, arba skelbti prastovas ar net atleisti dalį darbuotojų.
Nerimą keliančių ženklų jau apstu: toliau mažėja darbuotojų apdirbamosios pramonės įmonėse (gegužę jų skaičius susitraukė 0,7 tūkst.), o darbo pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams dabar sudaro tiktai 33,8 proc. visų pasiūlymų, nors anksčiau ši dalis siekdavo 50 proc.
Todėl jau ir Užimtumo tarnyba įspėjo, kad praėjus vasarai, kurios metu išauga sezoninių darbų pasiūla, lauks didžiulė įtampa.
Nieko nuostabaus, nes, skirtingų ekspertų ir institucijų vertinimu, sumažėjus eksporto ir gamybos apimčiai mūsų šalies bendrasis vidaus produktas šiais metais gali susitraukti nuo 1 iki net 3 procentų. O ekonomikos atsigavimo geriausiu atveju galima laukti tik metų pabaigoje, nors tikėtina, kad tai nutiks jau 2024-aisiais.
Kur kas lengviau išgyventi verslas galėtų gavęs prieigą prie papildomo kapitalo – RRF fondo subsidijų ir paskolų. Bet vangiai besisukantys valdžios įstaigų smagračiai ūkio nuosmukį tik didina.
O tai savo ruožtu didina spaudimą valdantiesiems ir kelia papildomą politinę įtampą. Užburtas ratas, į kurį politikai įsuko ir patys save, ir visą valstybę.
