Apie šią temą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Valstybės kontrolės audito grupės vadove Rasa Rakauskiene, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministru Vytautu Šilinsku ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu Juliumi Lukošiumi.
Trūko bendradarbiavimo
„Lietuvoje pabėgėliams yra teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo paslaugos. Atvykus karo pabėgėliams institucijos vykdo reikalingas priemones tam, kad suteiktų kuo geresnę pagalbą, tačiau integracijos procesas būtų kur kas rezultatyvesnis, jei šis procesas būtų stipriau koordinuojamas“, – sakė R.Rakauskienė. Manoma, kad savivaldos, nevyriausybinės organizacijos turėtų stipriau bendradarbiauti, ypač švietimo ir užimtumo srityse.
V.Šilinsko teigimu, vertėtų atskirti, kad susidariusi situacija yra ne tik dėl karo Ukrainoje pabėgusių piliečių, bet ir dėl pabėgėlių iš Baltarusijos. Anot jo, dėl pastarojo atvejo institucijos bendradarbiauja, tačiau visuomenės požiūris į šiuos piliečius yra neigiamas.
Kalbėdamas apie situaciją dėl pabėgėlių iš Ukrainos, pašnekovas sakė, kad dėl šio klausimo SADM rinkdavosi po kelis kartus į savaitę tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek su savivaldybėmis. „Bendradarbiavimas ir noras padėti buvo jaučiamas tikrai stiprus“, – pridūrė jis.
Pašnekovo tikinimu, Lietuva – viena šalių, kuri geriausiai integravo ukrainiečius į darbo rinką, susitvarkė su apgyvendinimo klausimu. „Ką padarė Lietuva ir ką padarė patys lietuviai dėl ukrainiečių – išskirtinė situacija, pavyzdys, ir, manau, kad ne viena Europos Sąjungos (ES) valstybė stebėjo ir mokėsi, kaip tai galima padaryti“, – kalbėjo radijo laidos dalyvis.
Tačiau Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad 55 proc. prieglobsčio gavėjų, lankiusių Lietuvių kalbos kursus, nurodė, kad kursai nepadėjo integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Į tai V.Šilinskas atsakė tuo, kad patys ukrainiečiai dažnu atveju nežino, ar liks Lietuvoje, tačiau pastebima, kad daugėja tų, kurie sieja ateitį šalyje, todėl motyvacija mokytis lietuvių kalbą šiose grupėje žmonių auga.
Pagrindinė kliūtis, pasak jo, tai, kad išlieka mažiau nei pusė ukrainiečių, kurie nėra tikri, ar liks Lietuvoje.
Vis tik sutinka, kad paslaugos pabėgėliams iš Ukrainoje nebuvo teikiamos centralizuotai: tą galėjo daryti ir pabėgėlių priėmimo centrai, ir aukštosios mokyklos, ir savivaldybės, ir Užimtumo tarnyba. „Tačiau visi stengėsi padėti ir pasiūlyti lietuvių kalbos kursus“, – teigė V.Šilinskas.
Atsakydamas į pastebėjimą, kad informacijos rinkimas apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius – Migracijos departamente fragmentiškas ir netikslus, jis pabrėžė, kad 2022 m. buvo užregistruoti visi pabėgėliai, ko negalėjo padaryti kitos šalys. Pabėgėlių centruose iškart buvo siūlomos socialinės paslaugos, padedama surasti būstą ir gauti darbą. Tačiau ne visais atvejais fiksuota, kiek šių žmonių išvyko. Šiai dienai skaičiuojama, kad likusiųjų šalyje – apie 50 tūkst., duomenimis dalijosi V.Šilinskas.
Didžiausios spragos – švietime?
„Karo pabėgėlių vaikų integracija dažnu atveju yra sudėtingesnė, nes jie atvyksta patyrę psichologines traumas, jų ugdymo procesas nutrūkęs, todėl kaip sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, jiems galėtų padėti išlyginamosios klasės, tačiau jas formavo ne visos savivaldybės“, – aiškino atstovė. Pavyzdžiui, tokių klasių neformavo Kauno, Klaipėdos savivaldybės.
Taip pat, anot jos, svarbu šiems vaikams gauti ir švietimo pagalbą, tačiau ją gavo tik 6 proc. vaikų iš Ukrainos, o apie 40 proc. tyrime dalyvavusių ugdymo įstaigų teigė, kad jos neturi galimybės paskirti asmens, kuris vaikams galėtų padėti integruotis į bendrojo ugdymo klases, integruotis į visuomenę.
„Noriu pabrėžti ir atkreipti dėmesį, kad tai nėra tik karo pabėgėlių vaikų problema. Švietimo pagalba ir įtraukusis ugdymas yra ir ta problema, su kuria susiduria lietuviai vaikai. Valstybės kontrolė jau ankstesniuose audituose yra teikusi rekomendacijas dėl problemų švietimo srityje. Manome, kad jei jos būtų įgyvendintos tinkamai ir laiku, tiek problemų nebūtų tiek Lietuvos vaikams, tiek vaikams iš Ukrainos“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė.
J.Lukošius tikino, kad išlyginamosios klasės nėra „vienareikšmis išganymas iš užsienio atvykusiems vaikams“. Anot jo, reikia suvokti, kad kai kurie negalvojo pasilikti Lietuvoje ir greičiau grįžti į Ukrainą.
„Turime padėkoti savivaldybėms ir mokykloms, kurios įdėjo milžinišką darbą, kad vaikus integruotų ir be išlyginamųjų klasių“, – dėstė pašnekovas. Jis pridūrė, kad vyresnių klasių mokiniams tai nelengva, kai mokyklos baigimas jau ne už kalnų. Tuo metu pradinukai lietuvių kalbos gali mokytis per žaidimus ir kitas veiklas.
Apžvelgdamas apie švietimo pagalbą, jis teigė, kad mokytojai atliko didelį darbą, ką sunku įžvelgti statistikoje. „Norėdami matyti platesnį kontekstą, turėtume vertinti ir aplinkybes, kurių plika akimi nepamatysime“, – kalbėjo jis.
