„Sunku sutikti su tuo, kad toliau planuojant mokestines išimtis stambiems ūkininkams, didesnė našta būtų užkrauta aktyviausiai visuomenės daliai, tai yra tiems, kurie daugiau dirba, stengiasi ir uždirba. Didesnis NT mokestis bankų palūkanoms pakilus į 15 metų istorines aukštumas šiuo metu apskritai atrodo keistai, tai turėtų suprasti ir Europos Komisija“, – trečiadienį feisbuke skelbė A. Armonaitė.
Taip pat, ministrės teigimu, Seimo Laisvės frakcija ir toliau skeptiškai žiūri į reformos projektą tiek dėl nepriimtinų jos aspektų, tiek dėl reformos iniciatorių nenoro atsižvelgti į išorinius siūlymus.
„Iki pat šio pirmadienio reformos iniciatoriai nebuvo atsižvelgę nė į vieną Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą, kurie, mūsų įsitikinimu, padėtų auginti ekonomiką bei kurti naujas darbo vietas“, – teigiama jos žinutėje.
„Mokesčių diskusijos tęsis Seime ir visi projektai gali keistis. Vakar iš koalicijos partnerių – konservatorių ir Liberalų sąjūdžio – išgirdau prašymą palaikyti įstatymų pateikimą. Pasakėme, kaip yra – Laisvės frakcija dar tarsis, tačiau dalis frakcijos narių dėl mano jau išvardintų ir kitų aplinkybių yra itin skeptiški“, – paminėjo ministrė.
Visgi, anot jos, šiame mokesčių reformos pakete egzistuoja ir naudingų dalykų, tokių kaip neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) pakėlimas iki 751 eurų.
„Daugybės žmonių laimėjimas būtų Vyriausybės įsipareigojimas per kelis artimiausius metus pasiekti, kad nuo minimalaus atlyginimo nebūtų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. Neapmokestinamas dydis kitais metais augtų penktadaliu, iki 751 euro“, – teigė ji.
Dar vienas naudingas aspektas, kurį paminėjo ministrė, tai geresnės sąlygos mažam verslui augti, plėstis ir kurti darbo vietas tiek mažinant pelno mokestį, tiek kuriant paskatas.
„Verslas ne tik gautų pelno mokesčio paskatas investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau ir galėtų pasinaudoti nauju plėtrai padedančiu momentinio nusidėvėjimo modeliu, kuris leis lengviau kurti darbo vietas ir plėstis. Tai yra reinvestuojamo pelno mokesčio modelio kompromisas“, – rašė A. Armonaitė.
„Taikytume palankesnį ir mažesnį pelno mokestį smulkioms įmonėms, kurių pajamos neviršys 0,5 mln. eurų. Dabar ši kartelė yra 300 tūkst. eurų. Dėl šio pakeitimo paskatos augti atsirastų apie 10 tūkst. smulkių įmonių. Tai yra EIMIN pasiūlymas, į kurį kolegos atsižvelgė šią savaitę“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
