„Metiniame pranešime Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mus visus įspėjo, kad kaupiantis recesijos debesims pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai. Kaip galėčiau pakomentuoti? Būna atvejų, kai labai stengiantis padėti gerai būtų bent jau nepakenkti“, – feisbuke rašė V.Janulevičius.
Jis pabrėžė, kad pramonė, pernai šalies ekonomiką tempusi viršun, šiemet ėmė buksuoti, tad dabar valstybės dėmesys ir papildomos finansinės paramos priemonės, mokestinės lengvatos būtų „kaip niekada vietoje ir laiku“.
„Bet, kaip dažnai politikams pasitaiko, meduolio fone šmėžuoja ir bizūnas, kuris ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir visai šalies visuomenei šiuo metu būtų ne tik nereikalingas, bet ir atvirai žalingas.
Pradėsiu nuo meduolio.
Džiugina ambicingas planas dėl investicinės sąskaitos. Investicinio projekto lengvatos pratęsimas taip pat yra sveikintinas, kuriantis ilgalaikę vertę verslui, visuomenei ir Lietuvai.
Galų gale žengiame NPD prilyginimo MMA link. Manome, kad šis Vyriausybės prioritetas turėtų būti įgyvendintas nepriklausomai nuo mokesčių reformos ateities.
Lietuvos gamybinėms įmonėms tikrai labai svarbus pasiūlytas momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas. Tik, deja, kad ekonominės recesijos periodu įmonės tam tikrais metais gali būti nepelningos. Reikėtų leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais.
Labai laukiame paskolinės RRF dalies, tikimės, kad atsakingos institucijos nebeatidėliodamos padarys namų darbus ir verslą geromis sąlygomis pasieks papildomi finansavimo šaltiniai, labai reikalingi tvarumo ir energetinės nepriklausomybės pokyčiams“, – rašė LPK prezidentas.
Visgi V.Janulevičius dėsto ir priekaištus: „Dabar apie bizūną ir jo proporcijas.“
Jis priminė Tarptautinio valiutos fondo siūlymus Lietuvai mažinti darbo jėgos ir didinti kapitalo apmokestinimą. Tačiau dabar matoma, kad net po mokesčių reformos darbo pajamų apmokestinimas išliktų aukštas.
„O štai, mano įsitikinimu, nesavalaikiam (pertekliniam) kapitalo apmokestinimui jėgų nepagailėta.
Į bendrą pajamų sumavimą įtraukti dividendai. Įmonės pelnas jau yra apmokestinamas pagal pelno mokestį. Tuomet tie patys pinigai yra apmokestinami pagal bazinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Įvedus tarifą aukštoms pajamoms, dividendai būtų apmokestinti trečią kartą“, – teigė jis.
Įvedami papildomi tarifai ir aukštoms pajamoms. Anot V.Janulevičiaus, šis modelis nubaudžia aukštesnes pajamas gaunančius asmenis, ypač aukštą vertę kuriančius talentus, kurių pritraukimas yra tiesioginis Lietuvos ekonomikos interesas.
Mokesčių reformoje – ir dovanojimo būdu gautų pajamų iš artimų asmenų apmokestinimas. V.Janulevičiaus vertinimu, šis pasiūlymas žalingas ir verslui, ir visuomenei.
„Šiuo pasiūlymu yra siunčiama neigiama žinutė: dirbdamas, investuodamas ir kurdamas Lietuvoje, mokėdamas mokesčius, sukurtu gėriu dalindamasis su artimaisiais turėsi dar kartą susimokėti“, – komentavo jis.
Nepatenkintas jis ir individualios veiklos apmokestinimo keitimu. V.Janulevičius pabrėžė, kad užsiėmimas individualia veikla nėra tas pats, kas darbo santykiai, „tad valstybė, skatindama gyventojų verslumą, turėtų ir apmokestinti tas veiklas teisingai“.
„Taip, kai kuriuose sektoriuose (statybų, transporto, autoservisų, metalo apdirbimo, viešbučių ir restoranų ir pan.) individualios veiklos reglamentavimas iškraipo konkurencinę aplinką, bet nepanašu, kad bandoma realiai spręsti šią problemą.
Galų gale tiesiog priminsiu, kad mokesčiai gali būti ne tik keliami, bet ir mažinami“, – rašė LPK prezidentas.
V.Janulevičius neneigia, kad Lietuvos verslas sugeba greitai prisitaikyti prie aplinkybių, tačiau ragina dalies tų nepalankių aplinkybių nesukurti savo rankomis.
