Mokesčių sistemos peržiūros pakete siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio (PMĮ) ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Patikslintame GPM įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Tuo metu PMĮ projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Taip pat, PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, tvarka, siūlant pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
Patikslintame NTM įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
„Mokesčių siūlymais siekiame daugiau socialinių garantijų visiems dirbantiesiems.
Savarankiškai dirbantieji dabar dažnai nusivilia pamatę, kad ligos, vaiko priežiūros, senatvės pensijos ir kitais atvejais gauna mažesnes išmokas nei panašias pajamas gaunantys samdomą darbą dirbantys darbuotojai. Išmokų skirtumai susidaro dėl skirtingų įmokų, kurios mokamos nuo skirtingo dydžio pajamų.
Pajamų apmokestinimo pokyčiai individualia veikla besiverčiantiems asmenims leis tikėtis pagrįstų socialinių išmokų, o dalyvavimas nedarbo draudimo sistemoje – nedarbo draudimo išmokų. Visa tai padidins jų socialines garantijas“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Palaipsniui mažinamas atotrūkis tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. 75 proc. gyventojų, deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos, mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančiųjų. Tačiau išmokos, priklausomai nuo to kokios gaunamos (ligos, motinystės ar tėvystės, nedarbo, vaiko priežiūros), didės nuo 20 iki 80 proc.
Vienodinamos socialinio draudimo įmokų „lubos“. Savarankiškai dirbantiems asmenims maksimalių apmokestinamųjų pajamų „lubos“, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suvienodinamos su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams ir pakeliamos nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Individualių įmonių savininkams, mažųjų, ūkinių bendrijų nariams apmokestinamoji bazė suvienodinama iki 90 proc. apmokestinamų pajamų, šeimynų dalyviams – sumažinama nuo 100 proc. iki 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tokiu būdu šių ūkio subjektų apmokestinamoji bazė suvienodinama su individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinamąja baze.
Į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai. Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba apie 12 eurų per mėnesį, jie, netekę pajamų, galės gauti nedarbo draudimo išmoką. Jos mokėjimas susietas su įmokų mokėjimo trukme. Apsaugą nuo nedarbo įgis apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi.
Socialinės išmokos pakeitus apmokestinimo tvarką didėtų 20–80 proc. Ministerijos pranešime pateikiami keli praktiniai pavyzdžiai.
2021 metų duomenimis, tik iš savarankiškos veikos pajamas gavę asmenys vidutiniškai deklaravo 440 eurų pajamų per mėnesį. Mokant mokesčius nuo tokių deklaruotų pajamų, ligos išmokos dydis neatskaičius mokesčių – 248 eurai. Pakeitus apmokestinamosios bazės reikalavimą iki 90 proc. apmokestinamų pajamų, tokių asmenų deklaruotos pajamos didėtų iki 792 eurų per mėnesį, šiuo atveju ligos išmokos dydis per mėnesį sudarytų 447 eurus, t. y. priskaičiuota ligos išmoka būtų didesnė 199 eurais.
Motinystės išmokos dydis, deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, neatskaičius mokesčių buvo 1421 eurų, deklaravus 792 eurus per mėnesį, būtų 2558 eurų, t. y. priskaičiuota motinystės išmoka būtų didesnė 1137 eurais.
Tėvystės išmokos dydis, deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, neatskaičius mokesčių buvo 310 eurų, deklaravus 792 eurus per mėnesį, būtų 558 eurų, t. y. priskaičiuota tėvystės išmoka būtų didesnė 248 eurais.
Nedarbo draudimo išmokos dydis, deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, pirmus 3 mėnesius buvo 366 eurai per mėnesį, deklaravus 792 eurus per mėnesį, būtų 502 eurai, t. y. nedarbo draudimo išmoka būtų didesnė 136 eurais.
Didėtų ir vaiko priežiūros išmokos. Pasirinkus išmoką gauti 18 mėnesių, išmoka neperleidžiamais mėnesiai: deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, priskaičiuota išmoka būtų 343 eurai per mėnesį, deklaravus 792 eurus per mėnesį – 618 eurų per mėnesį, t. y. priskaičiuota vaiko priežiūros išmoka neperleidžiamais mėnesiais būtų didesnė 275 eurais.
Išmoka perleidžiamais mėnesiais: deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, priskaičiuota išmoka būtų 294 eurai per mėnesį, deklaravus 792 eurus per mėnesį – 475 eurai per mėnesį, t. y. priskaičiuota vaiko priežiūros išmoka perleidžiamais mėnesiais būtų didesnė 181 euru.
Pasirinkus išmoką gauti 24 mėnesius, išmoka neperleidžiamais mėnesiai: deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, priskaičiuota išmoka neperleidžiamais mėnesiais būtų 343 eurai per mėnesį, deklaravus 792 eurus per mėnesį – 618 eurai per mėnesį, t.y. priskaičiuota vaiko priežiūros išmoka neperleidžiamais mėnesiais būtų didesnė 275 eurais.
Išmoka iki 12 perleidžiamų mėnesių: deklaravus 440 eurų per mėnesį pajamas, priskaičiuota išmoka būtų 294 eurai per mėnesį, deklaravus 792 eurus per mėnesį – 356 euras per mėnesį, t. y. priskaičiuota vaiko priežiūros išmoka iki 12 perleidžiamų mėnesių per mėnesį būtų didesnė 62 eurais, o iki 24 perleidžiamų mėnesių tokia pat – minimali 294 eurai.
G. Skaistė: man lobistai nediktuos mokesčių darbotvarkės
G. Skaistė nepritaria viešojoje erdvėje girdimai verslo kritikai dėl neįsiklausytų pasiūlymų teikiant mokesčių reformą. Ji tvirtina, kad taip kalbantys ekspertai yra ne kas kita, kaip lobistai, o į pasiūlymus, kurie buvo konstruktyvūs – buvo atsižvelgta.
„Viešajame diskurse pastaruoju metu dažnai girdžiu žmones, vadinamus ekspertais, kurie, mano nuomone, yra ne kas kita, kaip lobistai. Jie kalba dėl savo asmeninių interesų. Ir man lobistai nediktuos mokesčių darbotvarkės.
Manau, į tuos pasiūlymus, kurie buvo konstruktyvus, kurie buvo prisidedantys prie Vyriausybės tikslų – skatinti investicijas, ekonomikos augimą, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo -, stengėmės atsižvelgti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Visgi viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mokesčių paketas yra verslui nepalankus. Mano nuomone, (toks naratyvas – ELTA) yra formuojamas sąmoningai“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad verslui yra teikiamos papildomos lengvatos ir tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, tačiau kai kurie žmonės, gaunantys santykinai aukštesnes pajamas, neturėtų turėti dabar esamų išskirtinių aplinkybių.
„Verslui yra teikiamos papildomos lengvatos, pratęsiamos investicinio projekto lengvatos, tikimės, kad tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, prie ekonomikos transformacijos, bet kai kalbame apie pajamų apmokestinimą, čia jau nebe verslo pajamos, t. y. žmonių pajamos“, – sakė ministrė.
„Manau, kad tie žmonės, kurie gauna santykinai aukštesnes pajamas, turbūt tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurias turėdavo iki šiol, galbūt jų neturėtų turėti“, – akcentavo ji.
Tikisi, kad Seimas paskubės priimti mokesčių reformoje numatytas lengvatas
G. Skaistė tikisi, kad Seimas mokesčių reformoje numatytas lengvatas, kurios nuo kitų metų galėtų įsigaliotų tik jas priėmus iki liepos 1 d., sugebės priimti greitai. Ji tikino, kad sektoriai, kuriems lengvatos yra reikalingos, galėtų savo lūkesčius išsakyti ir parlamentarams.
„Ne aš tas diskusijas užtempiau, tai, kadangi jos užtruko, tikiuosi, kad jos greičiau vystysis Seime.
Yra tam tikrų lengvatų, žinoma, kad jos yra reikalingos sektoriams ir tikiuosi, kad jie tuos lūkesčius išsakys ir Seimo nariams. Tikiuosi tai, kad kai kurios lengvatos turi būti priimtos greičiau, paskatins ir diskusijas Seime vystytis sparčiau, negu buvo iki šiol“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Skaistė.
Tikina, kad atsižvelgė į koalicijos partnerių ir prezidento pastabas
Pakoreguotame ir trečiadienį Vyriausybės patvirtintame mokesčių reformos pakete atsižvelgta į koalicijos partnerių, Prezidentūros siūlymus, sako G.Skaistė.
„Tuos pasiūlymus esame girdėję iš įvairių subjektų, bet nekilnojamojo turto mokesčio modelio pakeitimai buvo ir Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio išsakyti, taip pat ir Prezidentūros“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje trečiadienį teigė G. Skaistė.
Pasak G. Skaistės, GPM ir PM įstatymo projektai pataisyti atliepiant mažųjų partnerių valdančiojoje daugumoje pastabas, taip pat – Pasaulio banko, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rekomendacijas.
„Aukštų pajamų apmokestinimas yra mūsų koalicijos partnerių iniciatyva. Ribinio pelno mokesčio įvedimas buvo ir Pasaulio banko rekomendacija, taip pat ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vienas esminių prioritetų, kurį pavyko prigriebti“, – kalbėjo ministrė.
Ji teigė, besivilianti, kad reforma Seimui bus pateikta sėkmingai, o pradėjus ją svarstyti prasidės diskusijos apie galimus pokyčius. Pateikimas parlamentui turėtų įvykti kitą savaitę.
G. Skaistė taip pat pridūrė laukianti opozicijos kvietimo susitikti ir aptarti paketą.
„Esu pasiruošusi kalbėtis su visomis partijomis, kurios mane pakvies. Ne kartą teko lankytis opozicinėse frakcijose, tikiuosi, kad dar teks ir iki pateikimo Seime“, – pažymėjo ministrė.
