Forumas veiks teminių darbo grupių formatu sprendžiant įvairias praktines problemas, dalijantis geriausiomis su klimato kaitos finansinių rizikų vertinimu bei atskleidimu susijusiomis praktikomis ir mažinant kitas kliūtis, trukdančias finansų sektoriui prisidėti prie ekonomikos žalėjimo.
„Dėl daugėjančių su žalumu susijusių rizikos valdymo, informacijos atskleidimo ir kitų reikalavimų finansų sektoriaus dalyviams kyla daug praktinių klausimų, kaip tinkamai įgyvendinti šiuos reikalavimus ir atitikti Lietuvos banko rekomendacijas, trūksta formatų dalytis geriausia praktika“, – sako Lietuvos banko Klimato kaitos centro vadovas dr. Tomas Garbaravičius.
Jis priduria, kad klimato kaitos keliamai rizikai matuoti būtini specifiniai nefinansiniai duomenys, tačiau dažnai su klimato kaita susijusių finansinių rizikų vertinimui jų trūksta arba duomenys nėra lengvai prieinami ar tinkamai parengti naudoti šių rizikų vertinimo tikslais.
Žalumo vertinimas finansų įstaigose prasideda nuo jos pačios ir jos paskolų gavėjų bei investicijų anglies pėdsako skaičiavimo. Tam, kad būtų galima palyginti organizacijų skaičiuojamą anglies pėdsaką ir vertinti keliamus tarpinius anglies pėdsako mažinimo tikslus, trūksta aiškios anglies pėdsako skaičiavimo metodikos: Lietuvoje naudotinų emisijų veiksnių, priimtino skaičiavimo išsamumo lygio aprašų.
„Diskusijas teminėse forumo grupėse pradėsime nuo duomenų, žalumo informacijos atskleidimo ir anglies pėdsako skaičiavimo klausimų. Vėliau temos keisis pagal to meto aktualijas, žaliųjų finansų plėtrą ir naujoves, jei, pavyzdžiui, Lietuvos bankai norėtų pradėti siūlyti žaliuosius indėlius, padengtus žaliosiomis paskolomis ir kitu žaliuoju turtu“, – pasakojo dr. T. Garbaravičius.
Renginyje dalyvavo Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos nariai ir kiti finansų sektoriaus dalyviai.
