Pasak Seimo narės Ligitos Girskienės, kuri iki šiol stebi situaciją ir renka visą būtiną informaciją apie kvapus pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, AB „Klaipėdos vanduo“ nemažai investuoja ir situaciją jau yra nemažai pagerėjusi, bet tam tikrais momentais kvapų problemos vis iškyla.
Naktį fiksuoti kvapai
L. Girskienė, praėjus trims savaitėms, kai buvo išrinktas naujas Klaipėdos meras, pristatė jam visą savo surinktą medžiagą, kurioje nurodyta, kokios problemos dėl kvapų yra išspręstos, o kokios ne. Tame sąraše – 10 punktų.
Seimo narės teigimu, neseniai buvo gauta pranešimų iš gyventojų, kad juntamas nuotekų kvapas. Anot jos, vieną savaitgalį ji pati užtaikė ir gali patvirtinti, kad kvapas buvo labai stiprus.
„Klausiau bendrovės „Klaipėdos vanduo“, ar neįvyko kokia nors avarija. Reaguojant į gyventojų skundus buvo sudaryta komisija, kurios nariai buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos agentūros, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.
Praėjusią savaitę vieną naktį mes važinėjome per tas įmones. Mums pavyko užfiksuoti gyvenamojoje aplinkoje, būtent Rimkų g. 1, salsvą įmonės „Mestilla“, esančios Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kvapą“, – pasakojo L. Girskienė.
Pasak jos, ir prie nuotekų valyklos, ir prie Klaipėdos sąvartyno ir kitų įmonių, prie kurių lankytasi, fiksuoti kvapai.
Seimo narės nuomonė
„Man susidaro įspūdis, kad kvapai atsiranda dėl į bendrą tinklą paduodamų bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų. Didelis jų kiekis užkemša valyklą, įmonė turi stabdyti savo veiklą, o „Klaipėdos vanduo“ kovoti dėl jos nuotekų, kurios yra labai užterštos, sutvarkymo. Labai tikiuosi, kad meras atkreips dėmesį į visus tuos dalykus“, – savo nuomonę išsakė Seimo narė.
Jos teigimu, tam tikrų pasiūlymų, kaip būtų galima suvaldyti kvapus, turi ir LEZ atstovai. „Labai tikiuosi, kad šitas susitikimas su įmonių atstovais padės mero komandai susidaryti nuomonę apie problemą, apie jos mastą ir tada ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė L. Girskienė.
Seimo narė teigė, kad žmonės jai skundžiasi dėl nuotekų kvapo. Ji pati gyvena Lūžų gatvėje, bet per pastaruosius 3–4 metus tą kvapą juto tik kelis kartus.
Ieškoma problemos sprendimų
L. Girskienės teigimu, šiuo metu problemų kelia UAB „Mestilla“, skleidžianti saldų kvapą. „Buvau teikusi pastabas dėl naujos poveikio aplinkai paraiškos. Aplinkos apsaugos agentūroje vyko posėdis, kuriame buvo nagrinėjama mano pateikta informacija. Institucija turės priimti sprendimą“, – aiškino Seimo narė.
Kai komisija važinėjo po įmones, iš bendrovės „Branda“, anot seimūnės, pūvančių atliekų kvapas nesklido. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra dabar užpylęs atliekų kaupą šlaku, bet prie pat sąvartyno minėtą naktį kvapas buvo juntamas.
„Dedame visas pastangas, kad ta problema būtų išspręsta. Aš, kaip Seimo narė, nuolatos kontroliuoju situaciją, prašau įmonių informuoti, ką yra nuveikusios. Su jų atstovais bent du kartus per metus bendraujame. Neseniai su LEZ atstovais buvau susitikusi.
Negaliu sakyti, kad įmonės nesitvarko. Jos tikrai ieško problemos sprendimo būdų, geranoriškai bendrauja. Vienintelė „Grigeo Klaipėda“ nuo to incidento nieko nėra padariusi ir bendrauja tik padedama advokatų. Jeigu tik pamini kur nors jų pavadinimą, gauni advokatų raštą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė L. Girskienė.
Įsirengė elektronines nosis
„Klaipėdos vandens“ generalinio direktoriaus Benito Joniko manymu, dėl to, kad vėl atsirado gyventojų skundų dėl kvapų, kažkiek įtakos turėjo ir oro sąlygos. Pastaruoju metu nebuvo lietaus, kuris nusodina kvapo daleles. Be to, jo teigimu, kylant oro temperatūrai, kvapai juntami labiau.
„Jeigu gerai prisimenu, atrodo, šiemet birželio 3 d. socialiniuose tinkluose pamatėme žmonių skundus dėl kvapų. Mes situaciją stebime 24 valandas per parą. Pirmiausia išsianalizavome savo technologinius procesus.
Prieš kelis mėnesius mes įsirengėme tris elektronines „nosis“ įvairiuose kampuose: iš sąvartyno, iš „Brandos“ ir iš miesto pusės, kad matytume galimų kvapų kryptis. Mat tos „nosys“ yra išmaniosios ir rodo vėjo kryptį.
Mes analizavome būtent birželio 3 d. duomenis. Buvo šiaurės vakarų vėjas, kurio greitis buvo arti nulio. Kvapas nuo 4 iki 7 val. ėjo iš miesto Dumpių link.
Mūsų nuotekų valykla Dumpiuose dirbo įprastai. Dirbtinis intelektas atliko savo darbą, nebuvo jokių netikėtumų nei kvapo, nei nuotekų užterštumo atžvilgiu, jokių avarijų. Kartais pasitaiko, kad ir mūsų technologijos užstringa, bet šį kartą nieko panašaus nebuvo. Kvapas nuo Dumpių negalėjo sklisti. 100 proc. teigti negaliu, bet manyčiau, kad kvapo neturėjo būti nei iš sąvartyno, nei iš „Brandos“, nes vėjas buvo ne iš tos pusės“, – aiškino „Klaipėdos vandens“ vadovas.
Stengiasi suvaldyti kvapus
Pasak B. Joniko, jeigu nutiktų koks nors sutrikimas, pirmiausia tai indikuotų „nosys“. Tai tarsi raudona lemputė „Klaipėdos vandeniui“, kuris pirmiausia žiūri, ar jos nuotekų valykloje nėra kokio nors sutrikimo. „Mes norime patys matyti, o ne laukti žmonių skundų. Tam tos „nosys“ reikalingos. Nuotekų valykla, švelniai tariant, generuoja kvapus, nes visos nuotekos iš miesto suteka į ją“, – aiškino B. Jonikas.
„Klaipėdos vanduo“ imasi įvairių priemonių, kurios mažintų kvapus. Pernai įdiegė brangią aktyviosios oksidacijos technologiją. Per dvejus metus įmonė investavo daugiau nei pusę milijono eurų vien tam, kad nuotekų valykloje kvapai būtų maksimaliai suvaldyti. „Mes atnaujinome ventiliacinę sistemą. Su aktyviąja anglimi, su aktyviąja oksidacija, su ozonu, vaizdžiai tariant, surenkame kvapus.
Iki kitų metų vasaros planuojame atnaujinti smėliagaudžių judančius tiltus, kartu uždengdami atvirus smėliagaudžių rezervuarus, ir taip papildomai sumažinti kvapų sklidimą į aplinką“, – sakė „Klaipėdos vandens“ vadovas.
„Grigeo Klaipėda“ atskiro tinklo neturi
„Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius B. Jonikas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad į bendrovės valymo įrenginius Dumpiuose ateina ir „Grigeo Klaipėda“ nuotekos.
Pasak jo, iki 2020 metų vasario „Grigeo Klaipėda“ nuotekos tekėdavo atskira linija irgi į Dumpius, į šios bendrovės valymo įrenginius, kurie yra šalia „Klaipėdos vandens“ nuotekų valyklos. Dabar atskiras šios bendrovės tinklas neeksploatuojamas.
„Iki tos datos „Grigeo“ galimai galėjo „kvepėti“, bet nuo 2020 metų vasario, po to didžiulio skandalo (nuotekos tekėjo į Kuršių marias. – aut. past.), ji buvo priversta prisijungti prie mūsų tinklų. Dabar jos atskiras tinklas smirdėti nebegali, nes jos nuotekos patenka kartu su bendromis miesto nuotekomis į mūsų valyklą. Miesto nuotekų yra labai dideli kiekiai ir jos palyginti greitai, per kelias valandas, atkeliauja iki pat Dumpių. „Grigeo“ nuotekos anksčiau lėčiau keliaudavo, nes jų srautas buvo mažesnis“, – aiškino B. Jonikas.
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos meras:
„Iš įmonių Klaipėdoje ir netoli jos, kurios daro poveikį aplinkai, noriu priemonių plano, pagal kurį poveikis į aplinką mažėtų. Apie tai mes kalbėjome rinkimų laikotarpiu, o dabar darome de facto nepaisant įtampos skaičiuojant biudžetą, strateginių planų ir struktūros keitimų. Ką tik aplankėme įmonę „Branda“.
Su jos atstovais aptarėme metų proceso, kaip gerinti ekosistemą, eigą. Sutarėme, kad viena iš priemonių, kuri galėtų būti įgyvendinta per metus, arba bent jau parengti konkretūs projektai siekiant ją įgyvendinti, yra sanitizatorius. Tai yra specialus įrenginys, kuris leidžia gerokai neutralizuoti kvapus, esančius prie atvirų atliekų brandinimo įrenginių. Pamatėme, ką „Klaipėdos vanduo“ investavo prieš dvejus metus, kai kalbėjome, kad kvapų kiekis turi mažėti jo nuotekų valykloje. Pasižiūrėjome, kaip veikia viena iš trijų kvapo stotelių, t. y. vadinamoji nosis. Čia pamatėme didelę pažangą, ko kol kas negalime pasakyti apie „Brandą“.
Su „Branda“ sutarėme, kad visi jos planai bus perduoti Savivaldybės administracijai „online“. Kvapai šioje įmonėje labai aitrūs ir tikrai daro įtaką žmogaus psichoemocinei būsenai. Esu informuotas, kad arti šios įmonės nėra gyventojų, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad XXI amžiuje turėtų būti atviro pobūdžio brandinimo terminalai. Sanitizatorius yra viena iš tam tinkamų priemonių. Dabar važiuosime į sąvartyną.“
