Už įstatymo pataisas balsavo 70, prieš 6, susilaikė 26 Seimo nariai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu įstatymo projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas, pataisos į parlamento posėdžių salę grįš rudens sesijos metu.
Viena iš įstatymo iniciatorių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad įstatymo projektas reikalingas tiek Lietuvos ekonomikai, tiek aplinkosaugai.
„Maisto sektorius yra vienas iš esminių, tačiau tuo pat metu ir gana taršus. Kiekvienas lietuvis išmeta, išvaisto po 141 kilogramą maisto per metus, kai tuo tarpu ES vidurkis – 131 kilogramas, irgi gana daug. Tai išsivysčiusių šalių problema“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė A. Armonaitė.
Iniciatoriai tvirtina, kad priėmus įstatymo pakeitimus bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Taip pat bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.
Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.
Priimtas įstatymas įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d.
