„Tikrai nustebinote pabloginusi Gyventojų pajamų mokesčio projektą tuo, kad padidinote slenkstį, nuo kurio skaičiuojamas 7 proc. tarifas. Mus tai tikrai labai stebina (...), tikrai nesame patenkinti, kad 32 proc. tarifą sumažinote. Su projektu, kuriuo atėjote, arba patys ginate kvalifikuotos darbo jėgos mažesnį apmokestinamą, arba rankas laužo jūsų koalicijos partneriai liberalai“, – socialdemokratų susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste metu teigė R. Budbergytė.
„Galiu pasakyti, net jeigu šiandien pateikimo stadijoje projektai praeis Seimo slenkstį, tai, manau, jeigu nebus padaryti kompromisai ir nebus grįžta į normalų suvokimą, kad reikia daugiau apmokestinti dideles pajamas, ypač iš kapitalo, tikrai manau, kad socialdemokratų palaikymo vėlesnėse stadijose tikriausiai neregėsite“, – akcentavo ji.
Visgi R.Budbergytė po pasikalbėjimo su G. Skaiste paminėjo, kad dauguma frakcijos narių turėtų palaikyti pateikimo stadijoje „šiuos gana ydingus projektus“.
Anot parlamentarės, socialdemokratų viduje nesutariama, ar mokestinių pakeitimų paketas turėtų būti pateiktas dabar, kadangi yra „iš tiesų teikiamas itin netinkamu laiku ir tikrai netobulas“.
R. Budbergytės teigimu, trūkumų turi siūlomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių, kiti pakeitimai, tačiau esą svarbu pradėti jų svarstymą Seime.
„Vien dėl tos priežasties, kad vis dėlto yra svarbu, kad Seime prasidėtų diskusijos apie tai, kaip turėti tikrai daugiau sąžiningumo mokestinėje sistemoje ir kaip padidinti biudžeto pajamas“, – sakė R. Budbergytė.
Liberalų sąjūdis reformai pritars, bet su viena sąlyga
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Liberalų sąjūdis po pateikimo mokesčių reformos paketui pritars, tačiau su ketinimu teikti konkrečius pasiūlymus svarstymo stadijoje. Ji tvirtina pasigendanti pakete veiksmų, galinčių padėti kovoti su šešėliu bei turinti pastabų dėl individualios veiklos apmokestinimo.
„Po pateikimo, kaip ir planavome, ketiname pritarti, bet turėsime konkrečių pastabų po to, kai vasarą komitetai pasidarbuos. Konkrečios pastabos bus dėl individualios veiklos apmokestinimo, taip pat nematome realių veiksmų, kurie galėtų padėti kovoti su šešėliu, tai yra dar viena sritis, kur norėtume paryškinti pasiūlymus. Po pateikimo pritariame, bet su ketinimu teikti konkrečius pasiūlymus kitoje stadijoje“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tuos dalykus, kuriuos matome, kad reikėtų patikslinti ar koreguoti, siūlysime juos koreguoti, tam laiko turime iki rudens. Jeigu šiandien po pateikimo bus pritarta, iki rudens sesijos pasiūlysime konkrečius pasiūlymus“, – tikino ji.
Liberalai siūlys labiau mažinti ekonomikos šešėlį ir didinti mokestinį spaudimą taršai, kartu mažinant mokestinę naštą žmonėms. Be to, frakcija griežtai nepalaikys reformoje užkoduoto mokesčių progresyvumo, ypač apmokestinant gyventojų pajamas iš individualios veiklos, rašoma pranešime spaudai.
„Šiandien teikiamas reformos paketas, deja, didina prielaidas šešėliui plėstis. Esame įsitikinę, kad prieš didinant mokesčius sąžiningiems piliečiams ir verslui, valstybė turi išbandyti visus būdus įtraukti į mokesčių sistemą jų nemokančius“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Kartu siekdami didinti gyventojų pajamas ir mažinti taršą, siūlysime gyventojų pajamų apmokestinimą ne didinti, o mažinti, mainais kviesdami auginti taršos ir turto mokesčius – tokie vartojimo mokesčiai yra žymiai lengviau administruojami ir sunkiai nuslepiami, nekenkia ekonomikos augimui, o gyventojai gali pasirinkti jų nemokėti. Galų gale šioje reformoje užkoduotas pajamų progresyvumo didinimas mums yra nepriimtinas“, – pažymėjo jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje esama didelių rezervų nusitaikyti ne į gyventojų pajamų, o ekonomikai nekenkiančių veiklų apmokestinimą, nes Lietuvoje nekilnojamojo turto ir taršos mokesčių dalis valstybės biudžeto balanse sudaro vos 0,5 proc., kai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse ji – penkis kartus didesnė (2,7 proc.).
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė tvirtina, kad liberalai remia Vyriausybės darbą ir reformines pastangas įsisavinti Europos Komisijos numatytą paramą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), kuri Lietuvai sudaro daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.
„Mums nustatytos RRF paramos gavimo sąlygos įpareigoja Vyriausybę ir Seimą priimti struktūrinius pokyčius, tarp jų – ir mokestinius. Džiaugiamės, kad būtent liberalų ministrų parengti akcizų bei taršos mokesčių pakeitimai bene efektyviausiai atlaisvina Lietuvai skirtą RRF paramą – tai yra beveik 100 mln. eurų“, – sakė E. Rudelienė.
Vis dėlto, kitos mokesčius liečiančios RRF sąlygos, Seimo narės teigimu, bus diskusijų objektas įstatymų paketo svarstymo metu rudens sesijoje.
„Nors ir nepritariame mokestinės naštos didinimui savarankiškai dirbantiems, visame mokesčių reformos pakete įžiūrime daug teigiamų pokyčių. Palaikome paskatas verslui ir gyventojams investuoti – pelno mokesčio lengvatas bei investicinę sąskaitą, teigiamai vertiname mažinamą progresyvumą apmokestinant darbo santykius. Sveikiname, kad pagaliau PVM mokėtojo riba keliama iki 55 tūkst. eurų, dėl ko dvejus metus stengėsi kolega Andrius Bagdonas, o, Kultūros ministerijos prašymu, liks galioti lengvata kino industrijai“, – tvirtino ji.
Laisvės frakcijos balsavimas dėl mokesčių reformos bus įvairus
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Laisvės frakcijos balsavimas dėl mokesčių reformos bus įvairus. Ji tikisi, kad reformos paketas galės tapti ir galimybe gerai apmokamų darbo vietų kūrimui bei vidurinės klasės stiprinimui.
„Laisvės frakcijoje yra visokių nuomonių ir balsavimas bus įvairus. (...) Yra dalykų, kurie mūsų netenkina ir tikrai teiksime pasiūlymus. Visų pirma, aišku, kad žmonės, užsiimantys individualia veikla, nebūtų demotyvuoti veikti, jog jiems būtų daugiau laisvės, visgi jie ir rizikos daug prisiima rinkdamiesi šią veiklos formą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Plečiama nekilnojamo turto mokesčio bazė, bet nesinori žmonėms užkrauti didesnių mokesčių, kai ir taip palūkanos yra pakilusios į 15 metų aukštumas. Nepaisant to, kad yra ir tikrai gerų dalykų pakete, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas leisti lengviau augti dešimčiai tūkstančių smulkių įmonių keičiant pelno mokestį. Visą tai vertindami teiksime savo pasiūlymus“, – akcentavo ji.
„Vardan Lietuvos“, LVŽS ir likusi opozicija ketina nepritarti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras žurnalistams sakė, kad jo frakcija reformos „tikrai nepalaikys“.
„Dabar turime ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį, matome, kad ekonomikos augimas lėtėja, turime techninę recesiją. Tikrai manau, kad susilaikyti būtina“, – Seime kalbėjo A. Butkevičius.
Pasak jo, rengiant mokestinių pasiūlymų paketą nebuvo įvertinta Lietuvos konkurencingumo padėtis, mažėjantis šalies patrauklumas užsienio investuotojams, logistikos grandinių trikdžiai.
Be to, parlamentaras teigia pasigendantis fiskalinių priemonių aukštai infliacijai mažinti.
„Matau, kad nėra ir fiskalinės politikos tam tikrų svertų išsakytų, kodėl ta mokestinė reforma daroma, ir nematau jokios ekonominės-finansinės analizės, jei ta mokestinė reforma bus įgyvendinta, kokią įtaką ji turės mūsų makroekonominei aplinkai“, – argumentavo A. Butkevičius.
Seimo narys kartu kalbėjo, kad mokestinė reforma teikiama itin pavėluotai – esą pagal 2020 m. Biudžeto ir finansų komitetui pristatytą planą, specialioje darbo grupėje ji turėjo būti paruošta 2021 m., pateikta Seimui 2022 m. kovą, apie metus svarstoma Seime ir įsigalioti šiemet.
A. Butkevičius dar pridūrė, kad reforma teikiama tam, jog Lietuva liepą iš Europos Komisijos gautų 260 mln. eurų Ekonomikos atsparumo ir gaivinimo fondo lėšų – joms gauti esą būtina ją sėkmingai pateikti ir pradėti svarstyti parlamente.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad „valstiečiai“ taip pat nepritars reformos pateikimui.
„Frakcijoje diskutavome, kad pateikimo stadijoje tikrai nepritarsime šitai reformai. Frakcijos nariai tikrai užduos ir klausimus, ir išsakys abejones“, – žurnalistams sakė A. Norkienė.
„Tame pakete yra ir pelno mokesčio įstatymas, kuriame matome, kad tų lengvatų yra palikta daugiau. O ką ministrė kalba apie mokesčių teisingumą – mes to neįžvelgiame“, – pridūrė ji.
Darbo partijos parlamentaras Viktorovas Fiodorovas antrino, kad reforma teikiama ne laiku. Pasak jo, Seimui siūloma svarstyti ne reformą, o „eilinį mokesčių didinimą“, todėl frakcija Vyriausybės projektų nepalaikys.
„Laikyti mokesčių reforma didesnį individualiai dirbančių asmenų apmokestinimą ir įdėti kitas smulkmenas yra drąsu. Tai ne reforma, o eilinis mokesčių didinimas“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas.
„Individualios veiklos apmokestinimo, nekilnojamojo turto mokesčio palaikyti tikrai nenorime ir neketiname. Ir šiandien tą balsavimu parodysime“, – akcentavo jis.
Mišrios parlamentarų grupės atstovė Agnė Širinskienė žurnalistams atskleidė, kad jos frakcija balsuojant dėl projektų arba susilaikys, arba balsuos prieš, kadangi mokestiniams pasiūlymams nepritaria ir dauguma socialinių partnerių.
„Visi, pradedant individualios veiklos vykdymu užsiimančiais asmenimis, yra nepatenkinti. Šiuo atveju tikrai būsime priversti arba susilaikyti, arba balsuoti prieš“, – sakė A. Širinskienė.
Konservatorių frakcija reformą turėtų palaikyti vieningai
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad jos vadovaujama frakcija mokesčių reformos paketą palaikys vieningai. Pasak jos, konservatoriai mato reformos reikalingumą valstybę, taip pat, politikė akcentuoja, kad reikia išpildyti tam tikrus kriterijus, jog būtų galima pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšomis.
„Vienbalsiai frakcijoje pritarėme pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių. Palaikome, nes matome tai kaip reikalingumą valstybei, žiūrint į valstybės atsakingą valdymą ir mokesčių sistemos išgryninimą ir sutvarkymą, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas ir tai, kad išpildytume tam tikrus kriterijus bei tai, jog galėtume pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Nėra taip, kad mokesčių tema būtų patraukli ar politikai norėtų kalbėti ir veikti šioje srityje, bet priimame tai kaip atsakomybę prieš valstybę ir mūsų frakcija vieningai šiandien palaikys“, – pažymėjo ji.
G. Skaistė: ieškosime kompromiso
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad labai svarbu, jog diskusijos dėl mokesčių reformos persikėlė į Seimą. Pasak jos, galima ieškoti sprendimo, kuris sulauktų plačiausio palaikymo mokesčių reformai tiek iš koalicijos partnerių, tiek iš opozicijos.
„Man atrodo galime paieškoti sprendimo, kuris sulauktų plačiausio palaikymo ir tai, kad diskusijos prasideda Seime, duoda starto etapą kitam bendravimo modeliui“, – antradienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Diskusijos kurios vyko iki šiol leidžia tikėtis, kad tam tikrą kompromisą pavyko surasti, kuris leidžia bent jau Seime pateikti šiuos įstatymo projektus. Vėliau diskutuojant dėl atskirų projekto nuostatų, tikėsimės, kad surasime tą kompromisą, kuris suteikia plačiausią palaikymą tiek pozicijos, tiek opozicijos. Man atrodo tai labai svarbu. Esmė – kad paketas būtų išlaikytas kaip paketas, matant jame balansą“, – pažymėjo ji.
Politikė akcentavo, kad jos strateginis interesas yra tai, jog mokesčių reformos modelis išliktų tvarus.
„Jeigu išsirinksime tik razynkas, palikdami tik naujų lengvatų atvėrimą, toks modelis nėra tvarus. Bet kokie pakeitimai turėtų būti daromi abiejose pusėse ir toks, sakyčiau, yra mano strateginis interesas“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat, prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
GPM įstatymo pokyčiai – pasikeitę mokesčių tarifai, peržiūrimos lengvatos
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Didžiausią diskusiją ir prieštaravimus valdančiosios koalicijos gretose kelia siūlomas individualios veiklos apmokestinimas – nuo 2026 m. numatomas 20 proc. GPM tarifas, vietoje buvusių 15 proc. Taip pat GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu papildomu 5 proc. GPM apmokestinti numatoma pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.
Įstatyme siūloma ir riboti dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų iki 300 tūkst. eurų. Seimo Teisės departamentas tame įžvelgė neatitikimą Konstitucijai, nes visas artimųjų dovanas mokesčių reformos pakete siūloma apmokestinti, o žemės ūko veikloje naudojamo turto apmokestinti nenumatoma.
Pelno mokesčio įstatyme – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Numatoma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus
Teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
NTMĮ įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTMĮ pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
NTMĮ projekte siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą – dalis, iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, būtų neapmokestinama. Daliai, tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų, būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas. Galiausiai daliai viršijančiai 2 savivaldybės NT verčių medianas, būtų taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką
Savo pasiūlymų rinkinį pakete numato ne tik Finansų, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Tuo tarpu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose yra numatomas šeimynos dalyvių draudimas nedarbo socialiniu draudimu, Užimtumo įstatymo projektu siūloma panaikinti nustatytą išimtį, leidžiančią šeimynos dalyviui įgyti bedarbio statusą nenutraukus veiklos.
Prezidento siūlymas – didinti prokurorų atlyginimus
Galiausiai mokesčių reformoje Prezidentūra taip pat registravo įstatymo projektą, numatantį prokurorų atlyginimų didinimą. Siekiama padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį, taip pat, siūlomas darbo užmokesčio padidinimo dydis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų darbo užmokesčio. Projekte siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais.
Siekiama nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2023 m. spalio 1 d. būtų taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1785,4 euro).
