Savo ruožtu pastabų institucijos pertvarkai turintys parlamentarai ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) vadovas pastebi, kad pokyčiai gali neigiamai paveikti VMVT teikiamų paslaugų kokybę regionuose.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praeitą savaitę įregistravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo norima iš esmės pertvarkyti institucijos administracijos struktūrą. Iniciatyva trečiadienį aptarta Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK).
„Struktūrinė pertvarka tarnybai yra būtina, labai gaila, kad ji nebuvo padaryta anksčiau. Jau 2018 m. pasamdyti išorės ekspertai (...) indikavo apie tas pačias problemas, su kuriomis susiduriame šiandien, siūlė keisti centrinį VMVT modelį ir (...) palikti 5 teritorinius padalinius“, – KRK posėdyje teigė A. Mikalauskienė.
Pasak jos, pastabas dėl netinkamos VMVT struktūros nuolat išsako Nacionalinis akreditacijos biuras, šiemet auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
„Jei prieš 5 metus būtume jau pasidarę pertvarką, šiandien šitų problemų neturėtume“, – sakė A. Mikalauskienė.
Ministerija siūlomus pokyčius vadina tarnybos reforma – planuojama pertvarkyti institucijos valdymo grandis, mažinti korupcijos rizikas, gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
„Esmė, kad geriau būtų paslaugos gavėjams. Siekiame, kad paslaugos gavėjams būtų tikrai patogiau, o darbuotojai nenukentėtų. Jiems gali būti šiek tiek nepatogumų, šito negalime neigti, nes kiekvienas pokytis sukelia papildomą stresą“, – KRK posėdyje sakė ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius.
KRK narys Jonas Gudauskas klausė, ar po reformos regionuose nemažės VMVT skyrių ir tarnybos darbuotojų, neapsunks dokumentų išdavimo procesai žemdirbiams.
„Pavyzdžiui, jei Šilalės ūkininkai turėjo važiuoti kai kurių pažymų į Tauragę, dabar turės važiuoti į Klaipėdą?“ – klausė J. Gudauskas.
V. Aleknavičiaus teigimu, darbuotojų skaičius VMVT padaliniuose nekis, keisis tik jų funkcijos.
„Realiai pokytis bus per funkcijas. Darbuotojų, skyrių ir padalinių tikrai nebuvo planuota naikinti“, – sakė ŽŪM kancleris.
„Skyriai, kurie buvo, žmonės, lieka tuose pačiuose pastatuose, tose pačiose darbo vietose, tie patys žmonės. Tiesiog keičiasi jų pavaldumas – kiekvienas bus pavaldus kažkuriai skyriaus apygardai: ar priežiūros, ar paslaugų apygardai. Keisis tik pavaldumas ir pavadinimas“, – jam antrino laikinoji VMVT vadovė.
Anot LVGA prezidento Audriaus Kučinsko, siūloma pertvarka „tolina VMVT nuo provincijos“. Jo teigimu, šiuo metu trūksta 60 veterinarijos gydytojų-inspektorių, esą pasitaiko atvejų, kai atlikti patikrą VMVT specialistai vyksta, pavyzdžiui, iš Skuodo į Šilutę.
„Keliame asociacijos tinklalapyje darbo skelbimus – trūksta žmonių, (...) kiek atėjo jaunų žmonių, kurie apsisuko ir išėjo. Jie ne tokį darbą įsivaizduoja. Ir jūs dar labiau bloginate visiškai sąlygas darbui provincijose“, – KRK nariams sakė A. Kučinskas.
„Toliname VMVT iš provincijos, iš kaimų, iš ten, kur ji yra pati svarbiausia. Šnekame apie privačius veterinarijos gydytojus, ūkininkus. Juokinga, absurdiškai, kai veterinarijos inspektorius važiuoja ir su GPS ieško fermos. Inspektorius turi žinoti savo kiemą, kas ten yra, turi būti ten vietoje, žinoti situaciją“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu A. Mikalauskienė sakė, kad VMVT paslaugų kokybė gerėtų patobulinus tarnybos rizikos vertinimo sistemą, sumažinus atliekamų patikrų skaičių, skyrus daugiau išteklių darbuotojų kompetencijoms.
„Mūsų kontrolė per dažna, nes turime problemų su rizikos vertinimu. Būtina pirmiausia tobulinti šitą sistemą ir vykti tik į rizikingiausius subjektus. Kada turėsime mažiau patikrų, turėsime daugiau laiko skirti savo kompetencijai, tada mūsų paslaugos kokybė tik gerės“, – kalbėjo A. Mikalauskienė.
„Šiandien neanalizuojame pažeidimų, netaikome pagal juos prevencinių priemonių“, – pabrėžė ji.
Darbuotojų trūkumą, anot tarnybos vadovės, pirmiausia lemia maži atlyginimai, neigiama VMVT reputacija.
KRK narys Juozas Baublys savo ruožtu pastebėjo, kad tas pačias problemas per pastaruosius kelerius metus yra išsakę ir ankstesni VMVT vadovai, tačiau „rezultato nebuvo“. A. Mikalauskienė atsakė, jog iki šiol VMVT struktūrinės reformos nepatyrė.
VMVT struktūrine reforma ŽŪM siūlo atskirti kontrolės funkcijas nuo paslaugų teikimo ir kitų tarnybos funkcijų, stambinti teritorinius padalinius iki 6, inspektavimo, sankcijų skyrimo ir skundų nagrinėjimo funkcijas vykdyti atskirai ir centralizuotai, mažinti padalinių vadovų skaičių, sutaryti VMVT stebėtojų tarybą.
Tikimasi, kad institucijos pertvarka įsigalios 2024 m. vasario viduryje. Nutarimo projektą Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti liepos pabaigoje, būtinus teisės aktus.
