Statistikų duomenimis, lyginant su geguže, statybos pasitikėjimo rodiklis krito nuo -5,2 iki -8,3, prekybos – nuo 6,1 iki 3,1, vartotojų – nuo 0,8 iki –2,8, paslaugų – nuo 5,8 iki 4,1 proc.
Nors per mėnesį didėjo, žemiausias išlieka pramonės pasitikėjimo rodiklis – birželį jis paaugo nuo -19,1 iki -17,9 proc.
„Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad birželį, palyginti su geguže, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1,2 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo geriau vertinama gaminamos produkcijos paklausa“, – rašoma VDA pranešime.
Agentūros teigimu, 58 proc. įmonių apklausoje produkcijos paklausą įvertino kaip pakankamą, 41 proc. – kad ji per maža, 1 proc. – kad per didelė. 19 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėnesius padidėjo, 26 proc. – kad sumažėjo. 73 proc. įmonių vadovų produkcijos atsargas vertino kaip pakankamas, 7 proc. respondentų teigė, kad atsargos per mažos, 19 proc. – kad per didelės.
53 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad per artimiausius 3 mėnesius produkcijos gamyba nesikeis, 22 proc. – kad didės, 25 proc. – kad mažės. Eksporto didėjimą prognozavo 16 proc. įmonių vadovų, 23 proc. – kad eksporto apimtys kris.
75 proc. respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. manė, kad jis didės, 16 proc. – kad mažės. 66 proc. vadovų prognozavo, kad gaminamos produkcijos kainos nesikeis, 18 proc. – kad didės, 16 proc. – kad mažės.
Anot VDA, statybos pasitikėjimo rodiklio kritimą lėmė pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė. 27 proc. apklausos respondentų prognozavo užsakymų skaičiaus augimą, 18 proc. – mažėjimą. 63 proc. jų darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 35 proc. – kaip per mažą.
Prekybos pasitikėjimo rodiklio kritimui įtakos turėjo pesimistiškesnė įmonių verslo padėties prognozė: 75 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, 9 proc. teigė, jog pablogės. Daugiau prekių įsigyti planavo 16 proc. 85 proc. respondentų neketino atleisti darbuotojų.
Paslaugų pasitikėjimo rodiklio kritimą lėmė pesimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė. Agentūros duomenimis, 16 proc. apklaustų įmonių vadovė manė, kad teikiamų paslaugų paklausa per ateinančius 3 mėnesius mažės, 24 proc. – kad didės. 73 proc. jų sakė, jog jų verslo padėtis nekito, 14 proc. ji gerėjo, 12 proc. – blogėjo. 63 proc. teigė, jog paslaugų paklausa išliko tokia pat, 19 proc. – kad ji pagerėjo, 16 proc. – kad pablogėjo. 67 proc. vadovų neketino atleisti darbuotojų.
Bendras ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2022 m. birželiu, buvo 4,2 proc. punkto mažesnis. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 15,9 proc. punkto. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8,1, statybos – 3,1, prekybos – 2, paslaugų – 0,8 proc. punkto.
Paslaugų eksportas pirmąjį ketvirtį augo 14,3 proc.
Paslaugų eksportas pirmąjį metų ketvirtį siekė 4,2 mlrd. eurų ir 14,3 proc. viršijo 2022 m. sausio-kovo mėnesių lygį, praneša Lietuvos bankas ir Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Paslaugų importas tuo pačiu laikotarpiu sudarė 2,7 proc. ir 8 proc. viršijo praėjusių metų pirmojo ketvirčio rodiklį.
VDA duomenimis, labiausiai (56,4 proc.) augo finansinių paslaugų eksportas, pinigine išraiška – transporto paslaugų eksportas (165,1 mln. eurų).
Paslaugų eksportas į Europos Sąjungos šalis sudarė 74,5 proc. viso paslaugų eksporto ir per metus didėjo 15 proc. (dalis viso paslaugų eksporto struktūroje padidėjo 0,5 proc. punkto). Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo į kurią eksportuota 33,6 proc. daugiau paslaugų nei analogišku metu pernai.
Didžiausias importo augimas stebėtas statybos paslaugų sektoriuje (2,8 karto), pinigine išraiška labiausiai išaugo kelionių importas (77,6 mln. eurų).
Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 75,4 proc. paslaugų importo ir per metus padidėjo 25 proc. (dalis viso paslaugų importo struktūroje padidėjo 10,2 procentinio punkto). Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija, iš kurios lyginamuoju laikotarpiu paslaugų importuota 9,2 proc. daugiau. Daugiausia iš Lenkijos importuota transporto ir kelionių paslaugų (atitinkamai 78,3 ir 11 proc.).
Statistikų teigimu, didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 52,5 ir 51,3 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausias perviršis (1,1 mlrd. eurų) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (176,6 mln. eurų) – jūrų transporto paslaugų balanso.
