Pasak jo, Lietuva savo pavyzdžiu sėkmingai įrodė, jog sutrūkinėjus prekybiniams ryšiams su Pekinu diversifikuoti veiklą įmanoma, tačiau, kartu pažymi šalies vadovas, kitų bloko valstybių santykiai su didžiausia Azijos ekonomika yra kur kas glaudesni.
„Kitų šalių situacija skirtinga ta prasme, kad tiek prekybiniai, tiek, ypatingai, investiciniai ryšiai yra tampresni. Todėl suprantu, kad verslas negali taip atsisukti ant kulno ir per dieną viską nutraukti. Yra ir tos pačios tiekimo grandinės ir tai tampa mūsų ES gamintojų konkurencingumo veiksniu“, – penktadienį Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis G. Nausėda.
„Pasisakome už ES „27 balsų prieš vieną“ formatą. 27+1, mano požiūriu, yra tinkamiausias formatas“, – pabrėžė prezidentas.
Ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiuose EVT susitikimuose ES lyderiai, be kitų klausimų, diskutuoja dėl santykių su Kinija ateities, daliai Bendrijos šalių plečiant tarpusavio prekybinius ryšius su Pekinu.
G. Nausėdos teigimu, šią savaitę vykstantys pokalbiai yra pirmieji žingsniai tokio bendravimo su Kinija modelio.
„Jo dar neturime, bet diskusijos, kurios dabar vyksta (...) ir yra pirmas žingsnis į tą formatą, nes bent jau mėginame susikalibruoti savo pozicijas. Kalbamės vieni su kitais“, – teigė G. Nausėda, pridūręs, jog nuo karo Ukrainoje pradžios pastebi vieningesnę ES poziciją Kinijos atžvilgiu.
Kartu šalies vadovas pabrėžė, jog iš krizės su Kinija Lietuva išėjo stipresnė, diversifikavusi savo prekybos kanalus. Pasak jo, praėjusių metų pradžioje susidūręs su Pekino ekonominiu spaudimu, Vilnius sėkmingai rado kitų prekybos partnerių Rytų Azijos regione.
„Mes ne tik kad kompensavome, mes daugiau nei kompensavome šitą praradimą, nukreipdami savo prekes į kitus Rytų Azijos regionus“, – kalbėjo prezidentas.
„Ko gero, tai yra ne teorinis, o grynai praktinis diversifikavimo modelis. Ir manau, kad iš šios krizės išėjome stipresni, turime labiau diversifikuotas eksporto rinkas“, – tęsė jis.
G. Nausėdos teigimu, Lietuvai būtina toliau plėsti prekybinius santykius Rytų ir Pietryčių Azijos šalimis, kad prekių ir žaliavų tiekimo grandinės iš šių valstybių būtų stabilios.
„Štai kodėl šių metų pabaigoje ketinu lankytis eilėje Pietryčių Azijos valstybių ir pradėti dialogą kartu su mūsų verslo delegacija būtent šia tema“, – pažymėjo G. Nausėda.
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Pekinas kuriam laikui buvo sustabdęs lietuviškų prekių importą, apribojęs eksportą.
