Didžiausi Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“ ir „Rimi“. Pastarojo prekybos tinklo apyvarta – 425 mln. eurų per metus. Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos departamento duomenimis, maždaug tokią sumą, o greičiausiai žymiai didesnę, lietuviai išleidžia ir Lenkijoje.
Atstoja vieną prekybos tinklą
Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas Lenkiją vadina penktuoju didžiuoju Lietuvos prekybos tinklu, aplenkusiu „Rimi“.
„Reikia turėti omeny, kad minėta suma nėra labai tiksli, mes galvojame, kad ji iš tikro yra didesnė, nes identifikuoti, ar klientas yra iš Lietuvos, ar iš kitos šalies, patikimai galime tik pagal korteles. Ant grynųjų neparašyta, iš kur jie yra“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Vizickas.
O lietuviai turi įprotį Lenkijoje apsipirkti ne kortelėmis, bet grynaisiais, mat bankai taiko nepalankų valiutos keitimo kursą.
„Pravažiavę sieną, žmonės išsikeičia eurus į zlotus, tuomet apsipirkinėja. Todėl apyvarta yra didesnė, o kiek didesnė – ar 30, ar 50, ar 100 proc., sunku atspėti. Bet į Lenkiją iškeliauja bent jau „Rimi“ dydžio apyvarta“, – pabrėžė jis.
Pasak pašnekovo, tokia situacija gali turėti įtakos Lietuvos ekonomikos mastu.
„Šiuo atveju situacija kitokia tik tuo, kad penktoji konkurencinga parduotuvė – nutolusi, į ją ne kiekvienas ateina. Bet jei tik ji priartėtų, išsivystytų elektroninė prekyba, pristatymo tarnybos, ta konkurencinga parduotuvė pradėtų šluoti nekonkurencingas. Verslininkų, kurie pristatinėja prekes iš Lenkijos, daugėja. Įtariu, kad situacija jiems nebloga“, – spėjo A.Vizickas.
Kiek pinigų lietuvaičiai išleidžia Lenkijoje bankų kortelėmis, stebi ir Lietuvos komerciniai bankai. Pasak „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, lietuvių Lenkijoje išleidžiama pinigų suma nuolat didėja.
„Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, lietuvių, kurie važiuoja į Lenkiją, skaičius išaugo vos dešimtadaliu. Tai rodo, kad į Lenkiją važiuojantys gyventojai perka šiek tiek daugiau. Visgi nominalus krepšelis išaugo ir dėl infliacijos Lenkijoje – metinė infliacija metų pradžioje šioje šalyje siekė beveik 20 proc.“, – aiškino G.Ilekytė.
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė pateikė kiek kitokius duomenis.
„Stebėdami savo klientų atsiskaitymų duomenis matome, kad Lenkija nėra pati populiariausia šalis – joje atsiskaitoma panašiai kaip Airijoje ar Vokietijoje, o pirmąją vietą pagal išleistų pinigų sumą užima Nyderlandai.
Lenkijoje birželio mėnesį „Luminor“ banko klientai išleido mažiau nei 2 proc. visų mokėjimo kortelėmis įvykdytų operacijų sumos“, – atskleidė ji.
Vyksta ne tik iš pasienio
Kaip feisbuke skelbė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas, iš Lietuvos į Lenkiją pirmąjį 2023 metų ketvirtį įvažiuota daugiau kaip 1 mln. kartų. Vadinasi, į šią šalį per 3 mėnesius galėjo vykti kas trečias lietuvis.
„Palikom ten maždaug 66 mln. eurų. Kažkodėl nešvenčiame, juk tai penkerių metų pirmo ketvirčio rekordas – pačiais sėkmingiausiais, priešpandeminiais 2019 metais mes ten palikome 65 mln. eurų, o tai reiškia, kad 2023 metai sumuš visus išlaidų Lenkijoje rekordus, nes pirmas ketvirtis visada silpniausias.
Kas nors sakys, gal tai turizmas, juk pasiilgome kelionių. Be abejonės, taip. Tik apie 75 proc. įvažiavusių „turistauja“ iki 30 km nuo sienos“, – ironizavo P.Čepkauskas.
Kaip aiškino A.Vizickas, į Lenkiją vis dažniau ėmė vykti ne tik pasienio gyventojai, bet ir gyvenantys tolėliau.
„Mastas vis plečiasi“, – pridūrė jis.
Perka alkoholį, vaistus
Lietuviai Lenkijoje apie ketvirtadalį pinigų išleidžia maisto prekėms, apie 70 proc. ne maisto prekėms ir vos 5 proc. paslaugoms.
„Alkoholis – viena labiausiai perkamų kategorijų, perkami maisto produktai, vaistai. Taip pat ir priemonės skalbimui, kosmetika, dantų pastos, dušo geliai, šampūnai, žaislai, baldai, ypač čiužiniai. Turime nemažai informacijos, kad perkamos ir statybinės medžiagos, ir tai, kas susiję su statyba. Kažkiek perkami drabužiai, avalynė“, – vardijo A.Vizickas.
A.Vizickas pasakojo pats buvęs Lenkijoje, tad savo akimis regėjo labai didelius kainų skirtumus. Pasak jo, tą lemia ne viena priežastis.
„Lenkijoje pardavimo kanalai įvairesni – gali apsipirkti vadinamose „bazėse“, kur specializuojamasi į mėsą ar pieną. Pavyzdžiui, mėsos „bazėje“ yra apie 70 proc. lietuviškos produkcijos. Produkcija iš Lietuvos iškeliauja į Lenkiją, kad būtų pigiai parduota lietuviams – tokia logika“, – kalbėjo jis.
Lenkijoje yra ir nemažai skerdyklų, kuriose galima nusipirkti ką tik paskerstų gyvūnų mėsos.
„Lietuvoje tokio reiškinio nėra, nes mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šią veiklą labai griežtai reglamentavo“, – aiškino A.Vizickas.
Žemesnę kainą lemia ir didelė konkurencija.
„Smulkusis verslas ir sisteminiai tinklai tarpusavyje konkuruoja ir tokiu būdu sukuria mažesnius antkainius. Be to, ir mokestine prasme jie turi skirtingą pridėtinės vertės mokestį (PVM), per krizę jie įvedė nulinį PVM“, – priminė pašnekovas.
Degalai jau nebe pigesni
Tiesa, greičiausiai sumažėjo tokių, kurie į Lenkiją vykdavo ieškoti pigesnių degalų – šiuo metu benzino, dyzelino kainos kaimyninėje šalyje susilygino su lietuviškomis.
„Kai degalai buvo staiga pabrangę, lenkai ėmė mažinti akcizus. Dabar tos lengvatos atsisakyta ir kainos supanašėjo“, – įsitikinęs A.Vizickas.
Ekonomistė G.Ilekytė pridūrė – kai degalų kainos suvienodėjo, toliau nuo sienos gyvenantiems lietuviams reikėtų pasiskaičiuoti, ar kelionė išties atsipirks.
„Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu iki prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – kalbėjo ji.
Lenkiją rado ir internete
Norėdami sutaupyti degalų, o gal ir laiko, nemažai lietuvių Lenkijoje apsiperka nuotoliu – vis daugėja prekių pristatymo paslaugas teikiančių įmonių. Viena tokių – „Lenkijojepigiau.lt“. Jos marketingo specialistė Ugnė Andriuškevičiūtė aiškino, kad klientų tikrai nemažėja.
„Dauguma pirkėjų iš Kauno, kadangi mes patys esame iš Kauno, bet dažnai siunčiame ir į Vilnių, Klaipėdą, Uteną – klientai pasiskirstę po visą Lietuvą. Siuntų kiekiai per dieną skiriasi, bet jų pristatome iki šimto per dieną“, – sakė U.Andriuškevičiūtė.
Jos teigimu, daugiausia žmonės perka vaikiškas prekes, mišinukus, įvairius papildus.
„Pagal sezoniškumą perkami lauko baldai, baseinai, žoliapjovės, įvairios trąšos, chemijos. Vežame ir buitinę techniką. Maisto prekių nevežame, nebent tai – kava, arbata, negendantys produktai. Nevežame ir alkoholio, tabako gaminių, tačiau dažnai sulaukiame užklausų, daugiausia dėl alkoholinių gėrimų, ypač prieš šventes“, – sakė marketingo specialistė.
Anot U.Andriuškevičiūtės, vaikiškų mišinukų kaina Lenkijoje perpus mažesnė.
„Lietuvoje jie kainuoja maždaug 20 eurų. Lenkijoje mes jų randame už 12–14 eurų, o perkant didesniais kiekiais, būna dar pigiau. Tikrai skiriasi vaistų, papildų, vitaminų kainos – Lenkijoje jie apie 40 proc. pigesni. Baldus Lenkijoje galima įsigyti 30–40 proc. pigiau, skaičiuojant jau su parvežimu“, – pabrėžė pašnekovė.
