Pagal naujausius Europos Sąjungos reikalavimus, nuo 2025 m. tvarumo ataskaitas privalės teikti visos didžiosios įmonės, kurių, skaičiuojama, Lietuvoje yra apie 330, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tačiau naujieji tvarumo reikalavimai palies ir vidutinio dydžio bei mažesnes įmones, teigia „ESG forume“ dalyvavę tvarumo ekspertai.
Pasak renginį organizuojančios advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerės Jurgitos Judickienės, Vilniuje pradėtas renginių ciklas „ESG forumas“ skirtas atviram ir praktiškam verslo bendruomenės dialogui su ekspertais ir politikos formuotojais, siekiant suprasti laukiančius iššūkius tvarumo srityje ir paversti juos naujomis galimybėmis.
Alternatyvų tvarumui nėra
Pasak Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, prieš kelerius metus pristatytas „Europos žaliasis kursas“ ir jame keliami tvarumo tikslai šiuo metu susiduria su nenumatytais iššūkiais. Vyraujant ekonomikos neapibrėžtumui dėl centrinių bankų keliamų palūkanų, vis dažniau pasigirsta raginimų pristabdyti reguliacinius pokyčius verslo įmonėms.
Visgi EK atstovas tvirtina, kad nepaisant galimų trumpų stabtelėjimų, naujoji verslo realybė, orientuota į tvarias alternatyvas, yra neišvengiama.
„Į „Europos žaliąjį kursą“ ir bendrai žaliąją transformaciją siūlau pažvelgti ir iš kitos – strateginės autonomijos – prizmės. Šiuo atveju svarbu stiprinti energetinę nepriklausomybę, pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančios energetikos“, – renginio metu teigė EK atstovas.
Pasak jo, pernai Europos šalys pasiekė gerų rezultatų mažinant rusiškų dujų importą (nuo 41 proc. 2021 m. iki 9 proc. 2022 m.). Tačiau, siekiant stiprinti žemyno strateginę autonomiją, toliau bus ieškoma alternatyvų atsinaujinančioje energetikoje – saulės, vėjo.
Kaip teigia M. Vaščega, ES atsinaujinančių išteklių rinka jau dabar auga eksponentiškai ir visi ženklai signalizuoja, kad ilgainiui augimas įgaus dar didesnį pagreitį.
Pavyzdžiui, prognozuojama, kad poveikį klimatui neutralizuojančių technologijų rinkos vertė iki 2030 m. pasieks 600 mlrd. eurų, o pramoniniu būdu gaminamų poveikį klimatui neutralizuojančių technologijų apimtys patrigubės. Tuo tarpu atsinaujinančių išteklių įrengimas didės keturis kartus iki 2050 m.
Augantis spaudimas verslui
Tvarumo ekspertės Indrės Blauzdžiūnaitės teigimu, siekiant įgyvendinti „Europos žaliajame kurse“ iškeltus tvarumo tikslus, vis dažniau inicijuojami nauji teisiniai reguliavimai, kuriais siekiama apibrėžti netvarias veiklas, jas valdyti ir užtikrinti palyginamumą.
Viena iš iniciatyvų – ES įmonių tvarumo ataskaitų direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD). Jau nuo 2025 m. ji bus privaloma visoms didelėms įmonėms, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų – dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, turi 40 mln. eurų apyvartą, balansinė turto vertė siekia 20 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad tokių bendrovių skaičius Baltijos šalyse siekia daugiau nei tūkstantį, Lietuvoje – apie 330. Konsultacijų kompanijos „Sustinere“ duomenimis, ESG (aplinkosaugos, socialinė ir įmonių valdymo) rodiklių atskleidimus šiuo metu rengia 32 proc. Estijos, 19 proc. – Latvijos, 22 proc. – Lietuvos didžiųjų įmonių.
„Dar visai neseniai tvarumo reikalavimai buvo orientuoti į didžiausias bei taršiausias įmones. Tačiau dabar situacija keičiasi, pirmiausia – pasikeitusių vartotojų lūkesčių. Be kita ko, įtaką daro ir reguliaciniai aspektai“, – sakė I. Blauzdžiūnaitė.
Teisiniai reikalavimai griežtės
Darnaus vystymosi ekspertės Audronės Alijošiūtės-Paulauskienės teigimu, tvarumo tema jau kurį laiką vertinama ne vien per vertybinę, bet ir per ekonominę prizmę. Bankai, prieš teikdami finansavimą, projektus vertina, atsižvelgdami į jų poveikį aplinkai, siekiant užtikrinti augančią žaliųjų investicijų dalį.
Tad, kaip sako ekspertė, sparčiai besikeičiančiai verslo realybei, kurios branduolį sudarys tvarumas, būtina ruoštis nieko nelaukiant.
„Šiandien bandoma į tvarumo ataskaitas sudėti ką tik įmanoma iš visų tvarumo temų. Taip, viskas svarbu, bet kartu reikia išsigryninti, kuriose sferose darome didžiausią poveikį ir kaip tai galime pakeisti. Įmonių tvarumo ataskaitos yra ir bus tikslinamos bei griežtinamos teisiniais reikalavimais, jos bus audituojamos ir pamažu taps privalomos visiems verslams“, – sako ji.
