Minint Tarptautinę aludarių dieną bendrovės generalinis direktorius pažymi, jog aludarių verslas kasmet patiria naujų iššūkių, ne visuomet suprantama būna ir valdžios politika, tačiau džiugina faktas, kad visuomenė tampa labiau sąmoninga, keičiasi požiūris į alkoholio vartojimą.
– Dar visai neseniai verslai patyrė masinį žaliavų, energijos kaštų brangimą. Kokia situacija aludarystės versle dabar, kokie didžiausi iššūkiai kyla jums pastaruoju metu?
– Tas brangimas kol kas nedingo, o į alaus pramonę jis atėjo netgi vėliau. Žinote, būna tam tikri sutartiniai, ilgamečiai kontraktai dėl pagrindinių žaliavų, ar tai būtų salyklas, ar skardinės. Taigi mes tą brangimą pajutome praėjusių metų pabaigoje, o dabar tai pastebi pirkėjai ir produkcijoje. Elektros energijos kaina šiek tiek sumažėjo, bet kiti dalykai vis dar brangūs. Taigi tokia yra inercija ir tas kainų padidėjimas dar kurį laiką jausis dėl sutartinių dalykų visoje industrijoje.
– Birželio pradžioje statistikai paskelbė apie mažėjantį alkoholio suvartojimą. Kaip manote, ar mūsų visuomenė tampa labiau sąmoninga, o galbūt tas mažėjimas nulemtas infliacijos ir smukusios perkamosios galios? Paprasčiausiai žmonės tiek daug visko nebeįperka.
– Visuomenė tikrai tampa labiau sąmoninga, metai iš metų žmonės alkoholio vartoja mažiau, daugiau sportuoja. Taigi tai yra gera tendencija.
Tačiau nesu tikras dėl mažesnio suvartojimo mūsų valstybėje, ar šie skaičiai atitinka realybę. Pandemijos laikotarpis parodė, jog tuomet, kai buvo uždaryta siena su Lenkija, pietų Lietuvoje pradėjome pardavinėti maždaug 40 proc. daugiau produkcijos nei įprastai. Tai parodo, kad apsipirkimo kiekiai ir srautai į kaimyninę Lenkiją yra žvėriškai dideli.
Taigi nežinau, ar tikrai reikėtų džiaugtis tiems, kurie šneka, jog Lietuvoje nuperkama mažiau alkoholio. Manau, kad tas vartojimas persiskirsto, dalis žmonių nemažą alkoholio kiekį nuperka užsienyje, kiti siunčiasi vynus iš Ispanijos ar Portugalijos. Žmonės pradėjo nemažai keliauti. Per pandemiją visi buvo uždaryti ir tas vartojimas buvo namuose, o dabar 8–10 lėktuvų kiekvieną dieną išskrenda į Pietų kraštus. Galima tik įsivaizduoti, kokie kiekiai alkoholio suvartojami užsienyje, o ne Lietuvoje.
– Kaimyninėje Lenkijoje daugelis prekių, degalai taip pat pabrango. Tačiau jūsų skaičiai rodo, jog lietuviai toliau aktyviai leidžia pinigus pas kaimynus?
– Taip, ir tie skirtumai vis dar dideli visur – valiutos kurse, mažesniame akcize, pridėtinės vertės mokestyje (PVM), mažesniame prekybos tinklų antkainyje. Kai visa tai sudedi, kai kurios prekės ten gali būti ir du kartus pigesnės.
– Nuo šių metų pradžios už alkoholį lietuviai moka daugiau, nes mūsų šalyje ir vėl didėjo akcizai. Kaip tai keitė vartojimą?
– Norime pabėgti nuo sovietinės, iš Rytų kilusios manieros dažniau vartoti stipresnius, o ne silpnesnius gėrimus, pavyzdžiui, alų ar vyną. Vis tik mūsų politikai ne visuomet iki galo moka suskaičiuoti, kad pakėlus akcizą alus pabrangsta ne 3–5 cnt, o daugiau, nes dar yra ir prekybos tinklo antkainis, PVM ir pan. Vienas daugiausiai iš alkoholio uždirbančių yra valstybė, taigi dažnai alkoholis pabrangsta 8–10 cnt, ir visuomet reikia žiūrėti, koks galutinis efektas bus pirkėjui. Akcizas padidėjo, žaliavos pabrango, energijos kainos išaugo – kai visa tai sudedi, produkcijos kaina tampa tikrai nemaža.
– Plačiai reklamuojami nealkoholiniai gėrimai, ką galite pasakyti apie jų pardavimus?
– Nors alkoholio vartojama mažiau, nealkoholinio alaus ar sidro pardavimų augimas taip pat sustojo. Jis buvo gana spartus iki pandemijos, o jai prasidėjus vėl išaugo alkoholinių gėrimų pardavimai. Juk daugiau laiko leidžiant namuose, kai nereikėjo važiuoti į darbą ar vaikščioti į sporto klubą, nes daugelis veiklų buvo uždarytos, nebeliko didelės prasmės gerti nealkoholinį alų ar sidrą.
Dabar šios produkcijos pardavimai svyruoja tarp 4–8 proc., vasarą jie išauga, bet bendroje sumoje tie pardavimo kiekiai yra nežymūs. Verslo prasme žiūrint, tai nėra jokia alternatyva, galbūt tik tam tikra sveikesnė versija. Ir pasaulyje būtų sunku rasti šalių, kur tai apimtų daugiau nei 10 proc. pardavimų. Galbūt tik Pietų šalyse suvartojama daugiau nealkoholinių gėrimų.
– Kaip keičiasi tendencijos dėl gėrimų talpos – atrodo, ilgus dešimtmečius buvo įprasta pirkti 0,5 litro talpos alų, dabar išpopuliarėjusios pintos. Kai kurie aludariai pardavinėja ir 0,4 litro butelius.
– Pintų populiarumas atsirado maždaug prieš 10 metų ir dabar tai yra industrijos standartas, kalbant apie stiklinius butelius ar skardines. Mūsų vartotojas suvokia, jog tai yra jo pagrindinis tūrimas. Kiti pardavinėja mažesnės talpos ir tai yra tarsi apgavystė – žmonės pirkdavo didesnį kiekį, tuomet kaina liko ta pati, bet tūris sumažėjo. Mažesni tūriai Lietuvoje sunkiai skinasi kelią, galbūt ilgainiui, vartojimo kultūros prasme, tūrio mažėjimas ir aktualės, tačiau dar ne dabar.
– Šiemet jūsų darykla mini savo 170-ąjį jubiliejų. Atrodo, Lietuvoje užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti taip ilgai veikiančias įmones?
– Ko gero, užtektų pirmojo piršto. Kaip yra pasakęs profesorius Alfredas Bumblauskas, iš tų, kurie veikia nepertraukiamai, esame seniausia Lietuvos įmonė. Ar tai yra fenomenas? Aišku, mūsų industrija yra aktuali, juk aludarystė yra vienas seniausių verslų. Kitos įmonės laikui bėgant užsidarė, joms ne taip gerai sekėsi. Kaip prieš 100 metų yra pasakęs vienas automobilių pramonės kūrėjų Henry Fordas, tas verslas, kuris galvoja tik apie pelną, yra varganas verslas.
Esame tvarumo šalininkai, manome, jog verslui svarbu ne tik veikti, bet ir būti aktyviam, atviram visuomenei. Ponas Rafailas Volfas tarpukariu buvo aktyvus, remdavo studentus, mecenavo Karo muziejaus, paminklų statybas, organizavo šventes. Mes tęsiame jo veiklos kryptis, galvojame, jog svarbu rodyti, kaip dirbi, įsileisti į namus, kalbėti apie profesiją, organizuoti šventes. Tradicijos yra labai svarbios.
– Iš ko mokėtės pats, kaip kuriate savo vadovavimo stilių?
– Manau, susideda daug dalykų – istorija įkvepia ir įpareigoja. Juk tarpukariu tai buvo didžiausia alaus įmonė, tikrai sėkmingas verslas. „New York Times“ leidinys anuomet Volfą minėjo kaip lietuvių alaus karalių ir vieną turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonių. Tie dalykai yra aktualūs, man svarbios įmonės šaknys ir vertybės. Žinoma, bėgant laikui atsiranda ir naujų elementų.
Buvimas atviram savo vartotojui, ko gero, yra vienas esminių dalykų. Man yra tekę važinėti po Ameriką, lankytis kraftinio alaus daryklose ir stebėti, kaip jos auga, netgi pralenkia ne kraftinio alaus daryklas. Visų jų sėkmės paslaptis yra ta, jog jos yra arti pirkėjų, gali kone kiekvienam pirkėjui paspausti ranką, kas nupirko iš jų alaus. Esu diplomuotas alaus someljė, vedu ekskursijas. Manau, kad be galo svarbu būti atviram, pasakoti apie vartojimo kultūrą, ją puoselėti. Apsilankę mūsų ekskursijose žmonės nustemba, koks didelis yra alaus pasaulis. Pasauliniu mastu alaus verslas yra 10 kartų didesnis nei vyno.
– Ne vienerius metus „Volfas Engelman“ komanda Kaune organizuoja Aludarių dieną. Kokia ji bus šiemet?
– Ši diena prasidėjo nuo to, jog vartydami senas fotografijas pamatėme, jog čia, kur dabar esame įsikūrę, kadaise buvo aludarystės kvartalas. Dar ir dabar čia išlikusi Apynių gatvelė, taip pat buvo Bravoro gatvė. Deja, mums neleido grąžinti šio pavadinimo.
Siekiame atgaivinti šį aludarystės kvartalą, kur anksčiau buvo tiek daug griuvėsių. Džiaugiuosi, jog šis renginys įgavo mastą, tapo populiariu. Pernai daugiau nei 15 tūkst. žmonių apsilankė pas mus, šventė yra nemokama, skirta miestui ir jo svečiams. Tai panašu į tai, ką darė ponas Volfas tarpukariu, o dabar mes tai tęsiame. Džiaugiamės ir tuo, jog šiemet gavome licenciją gaminti karališką Bavarijos alų. Tai mums – taip pat didelis įpareigojimas ir pripažinimas.
Be pažintinių pramogų, Aludarių dienos šventė šiemet kaip visuomet džiugins garsių Lietuvos atlikėjų pasirodymais, o renginys lankytojams ir toliau išliks nemokamas. Šiemet pas mus koncertuos Nombeko Augustė, DJ Jovani, taip pat – scenos grandas Kastytis Kerbedis. Vienoje scenoje susitiks trys skirtingos atlikėjų kartos, tad visi turės ko paklausyti.
Aludarių diena vyks prie bravoro centrinio įėjimo, ten pat, kur įsikūrusi kauniečių bei miesto svečių pamėgta „Volfas Engelman Studija“ bei naujoji kultūros ir pramogų erdvė „Volfas Engelman Galerija“. Vartai šventės dalyviams atveriami liepos 14 d., penktadienį, 17.00 val.
