Tai tik vienos klaipėdiečių šeimos istorija. Tik viena didelė neganda, užgriuvusi sveiką sūnų auginusią klaipėdiečių šeimą, liudijanti, kad Lietuvoje net vaikams neįmanoma skubiai gauti tokio gydymo, kokio prireikia sunkiai susirgus.
Šešerių metų Alanas susirgo šįmet sausį – vaikas sukarščiavo.
Pasak jo mamos Sandros, viskas prasidėjo nuo paprastos infekcijos, galbūt adenovirusinės, galbūt sezoninės COVID-19 infekcijos, buvo įtariama ir herpeso infekcija. Tačiau vaiko kraujyje nėra likę antikūnų, kurie padėtų atpažinti, kas organizme sukėlė ypač sunkią autoimuninę reakciją.
Keletą parų karščiuojančio vaiko būklę stebėjo uostamiesčio medikai, o vėliau berniukas buvo pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką.
Mieguistumas, stiprūs dažni traukuliai, galop koma, ir Alanas kone penkis mėnesius buvo gydomas šių klinikų Vaikų reanimacijos skyriuje.
Jam diagnozuotas autoimuninis encefalitas, kurio pasekmė – vadinamasis FIRES sindromas: ypač stipri epilepsijos forma. Tai labai reta liga, užklumpanti vieną vaiką iš milijono.
Patys ieškojo vaistų
„Ne tik medikai padėjo, ir patys domėjomės, kokie vaistai skiriami šiam sindromui gydyti. Netiko vieni preparatai, paskui kiti. Mokslinėje literatūroje buvo aprašyti tokie vaistai kaip anakinra, bet jie Lietuvoje nėra kompensuojami.
Tuomet, kai po pustrečio mėnesio gavome sutikimą iš ligonių kasų dėl kompensacijos, atvežtieji vaistai nebeveikė – išliko stiprūs, dažni priepuoliai, lydimi smarkių traukulių“, – pasakojo Sandra.
Žodis po žodžio ji sudėliojo ir kitų retai ligai gydyti reikalingų vaistų paieškos kelią. Ji pasakojo, kaip susisiekė su FIRES sindromą turinčių vaikų tėvais Amerikoje, kaip jie susiuntė ligos istorijų išrašus ir žinias apie taikytą gydymą. Pasakojo apie tai, kaip, padedant neurologui Dovydui Burkojui, sužinojo apie paskutinę galimybę Alanui pagelbėti – preparatą kanabidiolį, Jungtinėje Karalystėje sukurtą dviem sunkioms vaikų epilepsijos formoms gydyti.
„Geras atsitiktinumas buvo bent tai, kad šis preparatas Lietuvoje kaip gydymo priemonė buvo įteisintas vos prieš kelis mėnesius, Europoje – 2018-aisiais.
Tarėmės su tiekėjais, kad kuo greičiau gautume tų vaistų, nes esant teigiamam poveikiui gydytojai galėtų teikti dokumentus ligonių kasoms ir prašyti juos kompensuoti.
Taigi už pirmąją pakuotę patys sumokėjome apie 1130 eurų, ir išties parinkus tinkamą dozę traukuliai beveik išnyko. Tačiau tų vaistų užteko vos trims savaitėms. Tad kol medikų prašymą svarstė ligonių kasos, kol jos dėl preparato kainos derėjosi su tiekėjais, gydymui tęsti būtinų vaistų dvi pakuotes, kainavusias apie 2260 eurų, įsigyti padėjo Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondas“, – pamažu, apibūdindama ir tai, kokia buvo sūnaus organizmo reakcija ir į įprastus, ir į naujuosius vaistus, pasakojo Sandra.
Emociškai šis kelias ir jiedviem su vyru, ir patiems medikams buvo sunkus.
Bet jo rezultatas – Alanas pabudo iš komos, minėtais vaistais pavyko gerokai sumažinti traukulių skaičių.
Liepos 5-ąją berniukas iš klinikų buvo perkeltas į reabilitacijos įstaigą. Kol kas reaguoja tik į balsą, prisilietimus, šiek tiek judina rankas ir galvą.
Pradėjus reabilitaciją Alanui kartu privaloma pristabdyti traukulius, taigi minėtų vaistų šiam vaikui reikės dar ilgai. Ligonių kasos kompensavimą numatė pusmečiui, ir, bijodama ateities, šeima įkūrė „Alano Agatanovo paramos fondą“.
Inovacijos – nepasiekiamos
Situacija tik blogėja, nes nebeliko net rezervinio sąrašo, į kurį kadaise būdavo įrašomi naujausi vaistai laukiant, kol vienas ar kitas preparatas bus kompensuojamas, – kol jam bus atseikėta rezerve esančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Šių metų PSDF biudžetui, kurį Seimas patvirtino pernai rudenį, numatyta apie 3,05 mlrd. pajamų – maždaug dešimtadaliu daugiau nei 2022 m. Fondo rezervas šįmet sausį sukosi apie 512 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti jame numatyta kone 580 mln. eurų.
Šiuo metu kaip tik Sveikatos apsaugos ministerija pradeda rengti kitų metų PSDF biudžetą. Infliacija, o kartu ir sulėtėjusi ekonomika, neišvengiamai daro neigiamą įtaką vaistų kainoms.
O inovatyvūs, neseniai sukurti vaistai, skirti ypač sunkiai sergantiems žmonėms, pastaruoju metu beveik nepasiekiami.
Tyrimas ir apmaudas
Tai didžiulio 2022-aisiais Europoje atlikto tyrimo rezultatai, kuriuos pateikė IQVIA – Tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo bendrovė – ir, atlikusi duomenų analizę, šįmet balandį pateikė įvairioms institucijoms.
Atliekant tyrimą buvo renkami duomenys, koks Europos valstybėse yra inovatyvių vaistų prieinamumas ir kiek laiko tų vaistų tenka laukti ypač sunkiai sergantiems pacientams.
IQVIA išstudijavo padėtį 37 valstybėse – ir ES, ir Skandinavijos šalyse, taip pat Balkanų valstybėse.
Iš viso buvo stebimi 168 inovatyvūs vaistai, iš jų 46 onkologiniai, 61 „našlaitėlinis“ preparatas, skirtas retoms ligoms gydyti.
Buvo stebimi 22 sudėtiniai preparatai ir 44 retieji neonkologiniai inovatyvūs vaistai.
Tyrimo duomenys nenuginčijami – situacija Lietuvoje bloga ir vis blogėja. Nėra jokio proveržio – jokio postūmio, kuris įduotų inovatyvius vaistus į rankas medikams, gydantiems ypač sunkiai sergančius žmones.
Įvertinus 2018–2021 metais registruotus naujus 168 vaistus Lietuva pernai buvo ketvirta nuo galo iš visų tyrime dalyvavusių valstybių.
Pas mus buvo kompensuojamas tik 21 preparatas, pirmoje vietoje esančioje Vokietijoje – 147. Mažesnis naujųjų vaistų pasiekiamumas buvo tik Serbijoje, Bosnijoje ir Makedonijoje.
88 proc. iš visų tirtų vaistų Lietuvoje nėra prieinami, 5 proc. – naudojami limituotai, 7 proc. įsigyti įmanoma tik privačiai.
Dar vienas niūrus skaičius – Lietuvoje vidutinis naujųjų vaistų laukimo laikas yra 536 dienos.
Iš 46-ių 2018–2021 m. registruotų inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje pasiekiami tik 4 preparatai – vos 10 proc. viso jų kiekio: tiek pat, kiek ir Turkijoje bei Makedonijoje.
Taigi ir čia Lietuva trečia nuo galo, o vidutinis šių vaistų laukimo laikas – 764 dienos.
Latvijoje ir Estijoje iš šios grupės vaistų pasiekiama po 8 preparatus, pirmaujančioje Vokietijoje – 45 preparatai, čia laukimo laikas – 37 dienos.
Iš 61 „našlaitėlinio“ preparato Lietuvoje nėra kompensuojamas nė vienas, Latvijoje, Turkijoje ir Albanijoje iš jų kompensuojama po du, Estijoje – 4, Norvegijoje – 14, Graikijoje – 24, Vokietijoje – 38. ES vidurkis – 17 vaistų.
Iš 22 sudėtinių ES patvirtintų – registruotų vaistų Lietuvoje pasiekiami 5. Tai aštunta nuo galo pozicija.
Apmaudu, nes Latvija, kurios ekonominė situacija prastesnė, visose pozicijose lenkia Lietuvą.
Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą daug geresnė padėtis yra ne tik senosiose ES valstybėse. Ji daug geresnė Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
Skriaudžia savo piliečius
Kodėl mūsų valstybė skriaudžia savo piliečius?
Taip, inovatyvūs vaistai brangūs, nes brangios jų kūrimo technologijos ir ilgas laikas, kol, įveikę visas klinikinių tyrimų stadijas, tie vaistai yra registruojami.
Bet ne infliacija dėl to kalta ir ne šiuo metu užslinkęs sunkmetis. Tie vaistai nebuvo pasiekiami ligoniams ir anksčiau, kai dar nebuvo nei pandemijos, nei karo.
Pavyzdžiui, 2021-ųjų spalį Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija siūlė į rezervinį A sąrašą (tai ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas) įrašyti du preparatus. Vienas jų – trečios stadijos melanomai gydyti, kitas – plaučių vėžiui. Pirmas kokybišką ligonio gyvenimą pailgintų maždaug porą metų, antras – maždaug pusmetį.
Buvo apskaičiuota, kad tokiu atveju, jeigu vaistai būtų skiriami 30 melanoma sergančių pacientų, pirmais kompensavimo metais tam reikėtų apie 1,875 mln. eurų.
Onkologinių vaistų kaina mažesnė. Jeigu toks inovatyvus preparatas būtų skiriamas 99–119 pacientų, pirmais kompensavimo metais jam reikėtų apie 3,2 mln. eurų.
Tai sveikatos ekonomika, kurioje vertinama ir tai, kad šių vaistų sąnaudos, tenkančios vienam melanoma sergančiam ligoniui, už kiekvienus papildomus kokybiškus gyvenimo metus siektų 14,8 tūkst. eurų, plaučių vėžio atveju – apie 79 tūkst. eurų.
Vis dėlto rezervinis inovatyvių vaistų sąrašas šiuo metu kaip ir neegzistuoja.
2022-ųjų pabaigoje jame buvo du preparatai. Vienas jų skirtas depresijai, kitas – išsėtinei sklerozei gydyti.
Dar vienus inovatyvius vaistus, reikalingus gydant krūties vėžį, ketinta pirkti centralizuotai.
Pirmiems dviem preparatams papildomų PSDF biudžeto lėšų poreikis – apie 4,5 mln. eurų pirmaisiais kompensavimo metais, trečiajam – 3 mln. eurų.
Pernai minėta komisija iš viso gavo 43 naujų vaistinių preparatų paraiškas. Nei pernai, nei užpernai centralizuotai nebuvo perkama jokių inovatyvių vaistų. Iš viso per 2022-uosius į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašyta 11 preparatų, iš jų trys – iš rezervinio sąrašo.
Skaičiuoja išlaidas
Lietuvos institucijos išimtinai nepasitiki inovacijomis. Kad inovatyvūs preparatai pasiektų ligonius, nepakanka vaistų registracijos ES.
Norėdami gauti teisę juos parduoti Lietuvoje vaistų gamintojai turi parengti nacionalinę elektroninę bylą – paraišką dėl kompensavimo ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT).
Tai vadinama sveikatos technologijų vertinimu (angl. „Health Technology Assessment“, HTA).
Jį pasitelkus išanalizuojama informacija, kuri atsako ir į klausimą apie tai, kiek nauji vaistai veiksmingesni ir saugesni, palyginti su esamu gydymu. Vertinami ir su naujuoju gydymu susijusių sąnaudų pokyčiai – visa tai daroma nuo 2020-ųjų sausio.
Vienos paraiškos farmacijos įmonėms kainuoja 30–70 tūkst. eurų, dar 5,5 tūkst. eurų sumokama už VVKT vertinimą, tačiau netgi šios išlaidos negarantuoja, kad preparatai bus kompensuojami.
Jeigu paraiška atmetama, už ją sumokėti didžiuliai pinigai dingsta. Jeigu patvirtinama, vaistai gali pretenduoti į kompensuojamųjų sąrašą, bet tuomet gamintojai spaudžiami mažinti kainą.
Jeigu kaina tampa mažesnė nei kitose ES valstybėse, akimirksniu atsiranda vadinamasis lygiagretus eksportas, ir preparatai yra išvežami į tas šalis, pavyzdžiui, Daniją ir Vokietiją, kuriose jie kainuoja brangiau, vadinasi, farmacijos įmonių investicijos į bylas negali sugrįžti.
Iš PSDF biudžeto neskiriamos lėšos ir nepalanki kainodara yra vienos svarbiausių priežasčių, nulėmusių, kad dalis garsių farmacijos įmonių iškėlė iš Lietuvos savo atstovybes.
Tai ypač bloga, ligoniams nepalanki situacija. O kad jie gautų gydymą inovatyviais vaistais, priversti eiti pas rėmėjus ar į fondus su ištiesta pagalbai ranka.
Smarkiai apleista sritis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė 2014–2016 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Taigi ji yra viena iš tų politikų, kurie puikiai žino, kokius kryžiaus kelius nueina pacientai, kad gautų gydymą inovatyviais vaistais. Žino ir tai, kaip sunkiai Lietuva įsileidžia farmacijos inovacijas.
„Šiemet sausį komitete sprendėme, kaip kompensuoti ortopedinę avalynę.
To sprendimo esmė – yra daug pacientų poreikių, kurių negalima atidėlioti. Todėl tuos 550 mln. eurų, kurie sukaupti PSDF biudžeto rezerve, būtina panaudoti protingai.
Tuo metu, kai buvau sveikatos apsaugos ministrė, biudžeto rezervas būdavo nedidelis. Bet tuo metu buvo daug įtampos, susijusios su medikų algomis. Ir mums pavyko susitarti su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kad PSDF rezervas būtų skirtas slaugytojų algoms padidinti.
O štai dėl inovatyvių vaistų visuomet būdavo daug ginčų. Vieniems jų kompensuoti reikia mažiau pinigų, kitiems – daug.
Būna, kad vienam žmogui gydymo kursas kainuoja 1–2 mln. eurų. Ar gali valstybė skirti tokią sumą vienam pacientui?
Sveikatos reikalų komitete dažnai kalbamės apie tai, kad inovatyvių vaistų pasiekiamumas Lietuvoje labai prastas. Giriamės medikų moksliniais laimėjimais, ir jie tikrai verti padėkų ir pagarbos, bet naujų vaistų srityje mūsų šalis nepateisinamai atsilieka.
Nuolat vykdomos sveikatos apsaugos sistemos reformos neigiamas rezultatas ir yra būtent ligoniams nepasiekiami inovatyvūs vaistai. Tai – apleista sritis“, – pabrėžė R.Šalaševičiūtė.
Nepaisė gero pasiūlymo
„Dar 2021 metais, kai svarstytas PSDF biudžetas, siūliau jo rezervą sumažinti nuo 17 iki 15 proc. ir tuos 2 proc. skirti inovatyviems vaistams kompensuoti.
Tai būtų sudarę 40 mln. eurų, ir ši suma didėjant biudžetui proporcingai didėtų.
Toks sprendimas būtų suteikęs galimybę pasirūpinti Lietuvos gyventojais“, – pratarė minėto Seimo komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
Pasak jo, naudojantis mokslo technologijomis nustatoma vis daugiau naujų ligų, o joms gydyti reikia ir inovatyvių vaistų.
„Kitos Europos valstybės supranta, kad tai gyvybiškai svarbu žmonėms, be to, taip prisidedama ir prie mokslinių tyrimų pažangos.
Kuo daugiau valstybės skiria lėšų naujiesiems vaistams, tuo daugiau jų galima pritaikyti ligoniams gydyti ir įvertinti jų poveikio veiksmingumą. To rezultatas – nereikia išlaidų reabilitacijai, neįgalumo išmokoms, o ir žmonės grįžta į darbo rinką“, – svarstė R.Žemaitaitis.
Vis dėlto į jo siūlymą Seime nebuvo atsižvelgta nei 2021-aisiais, nei pernai.
„Tai buvo daroma tarsi specialiai, kad sukauptą PSDF biudžeto rezervą Vyriausybė galėtų panaudoti bet kam, tik ne sveikatos apsaugai.
Dabartiniame rezerve yra 550 mln. eurų, ir tai didžiausias per visą istoriją PSDF rezervas. Bet, užuot pasirūpinusi žmonių sveikata, dabar Vyriausybė pusę tos sumos išskirstė bet kam, tiktai ne vaistams.
Kraupu dėl to, kad Lietuva – Rytų Europos valstybė, kurioje vyrauja specifinės ligos, yra vienoje gretoje su Balkanais.
Mūsų šalies problema – buki politikai, kurie, užuot ėmęsi prevencijos ir gydymo inovatyviais vaistais, bejėgius ligonius išsiunčia į paskutinius gyvenime namus – slaugos įstaigas“, – taip situaciją apibūdino R.Žemaitaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos rytui“ dar nepateikė atsakymų į klausimus, kodėl susiklostė tokia nepalanki sunkiai sergantiems žmonėms situacija, koks šiuo metu yra likęs lėšų rezervas PSDF fonde, koks planuojamas kitų metų PSDF biudžetas ir kiek jame bus numatyta lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti. Sulaukę atsakymų temą pratęsime.
