Pataria ruoštis: tai, kas vyksta Ramiajame vandenyne, gali pakelti maisto ar net šildymo kainas Lietuvoje

Šiemet Ramiajame vandenyne prasidėjęs vadinamas El Ninjo gali nulemti aukštesnes sojų, ryžių, kviečių, kavos, kakavos, cukraus ir net šildymo kainas Lietuvoje, sako Eltos kalbinti ekonomistai.

Ramiajame vandenyne prasidėjęs vadinamas El Ninjo gali nulemti aukštesnes sojų, ryžių, kviečių, kavos, kakavos, cukraus ir net šildymo kainas Lietuvoje<br>Scanpix / AFP nuotr.
Ramiajame vandenyne prasidėjęs vadinamas El Ninjo gali nulemti aukštesnes sojų, ryžių, kviečių, kavos, kakavos, cukraus ir net šildymo kainas Lietuvoje<br>Scanpix / AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Jul 16, 2023, 10:17 AM

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius Egidijus Rimkus teigia, kad šis vandenyno srovių pokytis reikš, jog 2023 metai bus iki šiol šilčiausi bei užtikrins didesnį sausrų, gaisrų ir uraganų kiekį pasauliniu mastu.

Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, toks klimato pokytis palies daugelį valstybių, kur auginamos tokios maistinės kultūros kaip sojos, ryžiai ar net kviečiai, o tai veiks grūdinių kultūrų kainas. Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į tai, kad El Ninjo labiausiai veikia regionus kur auginama kava, kakava ir cukrus, kas tiek dėl rinkos spėjimų, tiek dėl tiesioginių veiksmų, temps šių produktų kainas aukštyn.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos duomenimis, dar birželį Ramiojo vandenyno centrinėje ir rytinėje atogrąžų dalyje vandens temperatūra buvo gerokai aukštesnė nei vidutinė. Tai reiškia, jog baigėsi 3 metus iš eilės trukusi taip vadinama La Ninja ir prasidėjo El Ninjo.

M. Dubnikovas: tai gali reikšti didesnes pajamas Lietuvos ūkininkams

M. Dubnikovas teigė, kad nors tiesioginiai El Ninjo efektai Lietuvos ekonomikos ir kainų neturėtų paliesti, visgi dėl globalios ekonomikos tai gali paveikti sojų, ryžių ir kai kurių kitų maistinių kultūrų kainas. Be to, anot jo, kadangi El Ninjo poveikis sieks ir dalį JAV, tai gali turėti poveikį pasaulio kviečių rinkai.

„Drama bus su kviečiais, sojomis, ryžiais ir tokiomis maistinėmis kultūromis, kurios natūraliai yra priklausomos nuo gamtinių sąlygų. Mūsų žemės ūkis absoliučiai globalus ir mes esame vieni didesnių kviečių eksportuotojų ir reikia nepamiršti, kad kviečių rinka taip pat netiesiogiai veikiama per alternatyvas, t. y. minėtas sojas ir ryžius, jie visi yra tam tikri substitutai maistinių kultūrų rinkoje. Kitas dalykas yra tai, kad ta pati JAV papuola po efektu, nes JAV yra ir kviečių augintojas. Natūralu, kad ir mus gali paliesti“, – Eltai aiškino M. Dubnikovas.

Visgi, anot ekonomisto, dėl mažo tiesioginio poveikio Lietuvai, El Ninjo gali užtikrinti, jog šie metai būtų pelningi eksportuojantiems Lietuvos ūkininkams.

„Kalbant apie Lietuvą, tai mus gali paliesti teigiama prasme, nes užsiauginame gerokai daugiau, nei mums reikia ir esame ryškus eksportuotojas. Tai reiškia, kad sudėtingesnės gamtinės sąlygos Ramiajame vandenyne iš tiesų galėtų lemti didesnes pajamas Lietuvos ūkininkams“, – teigė jis.

„Turbūt šioje vietoje pasaulio negandos gali veikti mus labiau teigiamai“, – pridūrė jis.

Taip pat M. Dubnikovas atsižvelgė į tai, kad šis vandenyno srovių pokytis yra siejamas su šiltesnėmis temperatūromis, kas gali reikšti ir nedidelį energetinių resursų sąnaudų, o per tai ir kainų, išaugimą.

„Turime išskirtinę situaciją, kai metus energetika yra atsigavusi po didelio kilimo, tai yra po Rusijos energetinio karo prieš Europos Sąjungą. Ir situacija su energetika yra šiek tiek stabilizavusi. Kažkokių pokyčių tikrai galime matyti kelių procentų lygmenyje. Bet ar tai bus labai drastiška? Greičiausiai ne, nebent matysime kažką labai išskirtinio, kaip ypač aukštas temperatūras, kas reikštų didesnes energetikos sąnaudas. Tai čia liečia energetiką, naftą, dujas, elektrą ir šioje vietoje gali pastūmėti kainas į viršų“, – aiškino M. Dubnikovas.

T. Povilauskas: labiausiai El Ninjo paveiks cukraus, kavos ir kakavos kainas

Pasak T. Povilausko, El Ninjo gali smarkiai paveikti tokių prekių, kaip kava, kakava ir cukrus kainas, kadangi šis vandenyno srovių pokytis paveiks Pietryčių Aziją, Pietų Amerika ir Centrinę Afriką, iš kur vyksta pagrindinis šių produktų tiekimas.

„Kur yra didžiausios grėsmės, tai pirmiausiai per žemės ūkio produktų kainas, kadangi šis sektoriaus jautriausiai reaguoja į klimato pokyčius. Ir ką galime pamatyti iš 2016 ir 2012 metų patirties, tai kad nuo El Ninjo sukeltų sausrų nukenčia Pietryčių Azija, kas veikia tiek kavos, tiek cukraus gavybą, tam tikros Pietų Amerikos valstybės, kur labiau auginama tik kava, taip pat bus paliesta ir Centrinė Afrika, kur yra auginamos kakavos pupelės. Tam tikrų kultūrų, kaip kavos pupelių, cukraus, kainos gali augti toliau“, – Eltai aiškino T. Povilauskas.

„Tie produktai nėra esminiai ir jie sudaro mažą dalį visų išlaidų. Didesnę įtaką daro mėsos, grūdų ir pieno kainos, bet tas kainų padidėjimas pasijausti gali. Ir iš tų išvardintų, daugiausiai Lietuvoje žmonės išleidžia cukrui“, – pridūrė jis.

Ekonomistas paaiškino, kad nesvarbu, ar pasikeitusios vandenyno srovės jau veikia šiuose regionuose augančius derlius, nes žaliavų rinkos reaguoja atsižvelgdamos į nuspėjamus pokyčius.

„Ir finansų rinkose, ir žaliavų rinkose nėra taip, kad reaguojama post factum, elgiamasi pagal tai, ko yra laukiama. Pranešimai vis tik eina, kad El Ninjo yra prasidėjęs, tad labai tikėtina, kad visą antrą metų pusmetį tęsis to įtaka, o nuo 2024 metų prasidės ir įtaka realiems derliams, kas sukurs dar didesnį efektą. Bet jau dabar matosi ir iš kainų judėjimo, kad yra reaguojama į galimas grėsmes“, – teigė ekonomistas.

Taip pat T. Povilauskas paminėjo, kad dėl El Ninjo galima susidurti ir su kiek aukštesnėmis šilumos ir energetikos kainomis žiemą, kadangi tai ilgalaikis pokytis, kuris Europoje reiškia vėsesnes žiemas.

„Europoje El Ninjo gali pasireikšti per vėsesnes ir sausesnes žiemas. Šiaurės Europoje vėsesnė žiema gali reikšti didesnes išlaidas šildymui, kas nebūtinai būtų didelis pokytis, bet esant tokiam jautriam laikotarpiui niekas nenori šaltesnės žiemos“, – sakė T. Povilauskas.

VU profesorius: El Ninjo sustiprina ir taip vykstantį bendrą temperatūrų kilimą

Vilniaus universiteto profesorius E. Rimkus teigė, kad El Ninjo istoriškai nulemia aukštesnes pasaulio temperatūras, kas pastebima netgi globalinio atšilimo kontekste. Ir nors, pasak jo, daugelis efektų tiesiogiai Lietuvos neliečia, gaisrų Australijoje ar uraganų sezono Šiaurės Atlanto valstybėse poveikis bus jaučiamas per tiekimo grandines.

„Iki šiol patys šilčiausi buvo 2016 metai, kai buvo ypač stiprus El Ninjo. Ir nors tas bendras temperatūrų kilimas yra, tais metais, kai vyksta El Ninjo, būna dar aukštesnės temperatūros. Jeigu dabar bus metus ar pusantrų El Ninjo procesas, labai tikėtina, kad 2023 metai bus šilčiausi. Bet jeigu jis pasibaigs, tai 2024 ar 2025 metai bus vėsesni. Bet čia vis tik trumpalaikiai svyravimai, kurie bendrų procesų nekeičia“, – Eltai teigė E. Rimkus.

„Galime tikėtis gaisrų Australijoje ir taip visada būna. (...) Keičiasi atmosferos cirkuliacija, galime tikėtis uraganų sezono Šiaures Atlante, kurio šalys turi daug sąsajų su pasauliu. Be abejo, kai mes gyvename globalizuotame pasaulyje ir visos tiekimo grandinės labai aiškiai globalizuotos, jos tokių įvykių metu gali trūkinėti“, – sakė jis.

Visgi, klimatologas neneigia, kad toks cirkuliacijos pasikeitimas Ramiajame Vandenyne gali turėti poveikį ir Lietuvos klimato drėgnumui bei galimai paskatins sausras.

„Aišku, mums tai labai tolimi poveikiai, bet gali ir čia būti sausros ir pasikeitęs drėkinimo rėžimas. Nes tai yra įvykis, kuris keičia cirkuliaciją, o mes esame pakankamai stipriai prisitaikę prie vietinių sąlygų. Galbūt mes esame labai toli nuo centro ir tas poveikis silpnesnis, bet daugeliui pasaulio regionų yra daromas labai didelis poveikis žemės ūkiui“, – teigė jis.

Taip pat E. Rimkus atsižvelgė ir į tai, kad pakilusios vandens temperatūros neigiamai atsiliepia žuvų populiacijoms, kas turės ypač stiprų efektą Pietų Amerikos valstybėms, kurių gyventojai smarkiai nukentės, bet paveiks ir likusį pasaulį.

„Kai išauga vandens temperatūra, sumažėja deguonies vandenyje, pradeda nykti planktono mitybinė bazė, tad masiškai pradeda mirti žuvis, ypač prie Peru krantų. Ir ten viskas yra sureguliuota ir žmonės gyvena iš žvejybos, tad kai pradeda srautai plūsti, sumažėja žuvų populiacija, gyventojai nukenčia“, – paminėjo jis.

Vadinamasis El Ninjo yra Ramiojo vandenyno srovių pokyčių nulemtas klimato reiškinys, kurio metu pakyla vandenyno paviršiaus temperatūra.

Priešingas El Ninjo yra La Nina reiškinys, kurį taip pat sukelia Ramiojo vandenyno srovių sistemos pokyčiai ir kurio metu vandenyno paviršius atvėsta.

El Ninjo bei La Nina įprastai trunka 9–12 mėnesių, bet kartais gali tęstis ir ilgiau. Jie vyksta vidutiniškai kas 2–7 metus, tačiau nėra reguliarūs.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.