Baigdamas pavasario sesiją Seimas po pateikimo pritarė mokesčių reformos paketui. Valdantieji tikisi, kad ji bus priimta rudenį.
Tačiau tai reikštų, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos kai kurie esminiai punktai negali įsigalioti. Mat pačių konservatorių pastangomis buvo priimta nuostata, panaikinusi galimybę mokesčių pakeitimus teikti kartu su biudžetu.
Su mokesčiais susiję įstatymai turi pradėti veikti tik praėjus pusei metų po jų priėmimo.
Terminas itin griežtas
Konstituciniam teismui anksčiau vadovavęs profesorius Dainius Žalimas „Lietuvos rytui“ teigė išsamiai nesusipažinęs su visais siūlomais mokesčių reformos paketo projektais, bet įspėjo, kad kai kurių įsigaliojimas nuo kitų metų gali būti neteisėtas.
„Įstatymu yra numatytas protingas terminas, per kurį galima pasirengti mokesčių pakeitimams, – pusė metų.
Jeigu kokio nors mokesčio tarifas yra mažinamas, tokiu atveju jo laikytis nebūtina, tačiau jei didinamas – privaloma.
Kitaip tokia teisėkūra prieštarautų Konstitucijai ir teisinės valstybės principams.
Tad jei mokesčius planuojama didinti, nuo kitų metų sausio 1 d. to padaryti jau neįmanoma“, – teigė teisininkas.
Atsakomybė – Seimui
Finansų ministerija pripažino, kad pateiktame pakete yra nemažai pasiūlymų, kurie turėtų įsigalioti nuo 2024 metų pradžios.
„Tačiau svarbu pažymėti, kad sprendimus tiek dėl pačių mokestinių pasiūlymų priėmimo, tiek dėl jų įsigaliojimo datos galiausiai priims Seimas“, – tvirtinama ministerijos paaiškinime „Lietuvos rytui“.
Kas gali pakišti koją?
Daug diskusijų dėl numatomų didesnių mokesčių individualia veikla besiverčiantiems asmenims sukėlusio projekto rengėjai pasielgė palyginti apdairiai.
Numatoma, kad nuo kitų metų tokiems verslininkams gyventojų pajamų mokestis nedidės – jis kils tik nuo 2025-ųjų.
Tačiau jau nuo sausio ketinama neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20 proc. O tai jau gali būti traktuojama kaip bendras mokesčių didinimas.
Dideles pajamas gaunantiems piliečiams mokesčius planuojama kelti jau nuo 2024-ųjų pradžios.
Jei jos per metus sieks nuo 60 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kuris dabar yra apie 1685 eurus), šiai daliai norima taikyti papildomą 5 proc. mokestį.
Pajamoms virš 180 VDU jis išaugtų iki 7 proc.
Taip pat planuojama įvesti iki šiol netaikytus mokesčius už turtą, kurį dovanoja tėvai arba artimiausi giminaičiai – broliai bei seserys.
Sudėtingas galvosūkis
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius priminė, kad nuostatą, draudžiančią mokestinius pakeitimus priimti kartu su kitų metų biudžetu, įvedė patys konservatoriai.
„Pagal ją, yra griežtai numatytas pusės metų terminas iki įsigaliojimo.
Tad geriausiu atveju ta mokesčių reforma pradėtų veikti tik nuo 2024 metų liepos 1 d.
Nebent valdantieji sumanytų grąžinti senąją tvarką.
Tačiau politiniu požiūriu tai atrodytų labai prastai – juk jie patys ir pakeitė tas taisykles“, – kalbėjo buvęs premjeras.
