„Būtų visiškai pageidautinas tas konsensusas. Kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai (geopolitinis momentas čia irgi yra svarbus). Manau, kad pavyks mums rasti konsensusą su Latvija ir Estija. Ir latviai, ir estai pabrėžia, kad jiems tai yra techninis klausimas, ne politinis, o techninius klausimus visada galima išspręsti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Ji nedramatizavo ir aštrios Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio kritikos kaimyninėms šalims. Anot Prezidentūros atstovės, derybose būna pasakomi aštresni žodžiai, tačiau svarbiausia priimti išmintingus sprendimus ir pasitraukti iš BRELL kaip įmanoma greičiau.
„Nedramatizuočiau, svarbu, kad priimtume išmintingus sprendimus ir vėlgi atsižvelgtume į Latvijos bei Estijos situaciją, tačiau skatintume juos desinchronizaciją su BRELL atlikti kaip galima greičiau“, – sakė prezidento patarėja.
A. Skaisgirytė akcentavo, kad iš BRELL žiedo reikia pasitraukti kaip įmanoma greičiau, nes vykstant karui nesinori likti neapibrėžtoje situacijoje, be to, reikia užsitikrinti energetinį saugumą. Ji pasikartojo, kad šiuo metu diskusija su kaimyninėmis šalimis yra tik dėl techninių parametrų.
„Diskutuojama yra dėl techninių parametrų, kadangi tam, kad sinchronizuotis su kontinentine Europa, latviai ir estai turi pastatyti papildomas jungtis, o jos užima laiko ir lėšų. Kalbame tik apie šiuos aspektus, kuriuos reikia įvykdyti iki sinchronizavimosi su kontinentiniais tinklais“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Visgi, pirmadienį „Litgrid“ vadovas LRT radijui nurodė manąs, kad Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus, mat, pasak jo, nei Latvija, nei Estija rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL žiedo.
Prezidentūra artimiausiu metu ketina šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį bei aptarti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarų tinklais klausimus.
