Degalų vartojimas vis auga
Beveik 60 Lietuvos įmonių pradėjo iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ ir pasirašė bendrą manifestą, kuriame ragina Seimą nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41 proc., lyginant su 2021 m. lygiu.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad pasižiūrėjus į skirtingus Lietuvos sektorius, visuose yra teigiamų tendencijų, tik ne transporto sektoriuje.
„Šildant perėjome prie biokuro, gamtinių dujų naudojimas labai smarkiai sumažėjo, auga ir vėjo, saulės elektrinių skaičius, o elektros iš iškastinio kuro mažėja. Vienintelė sritis, kur matome visiškai priešingas tendencijas, yra transportas. Naftos vartojimas kiekvienais metais didėja, nesvarbu, ką politikai sakytų. Degalų vartojimas išaugo beveik pusantro karto nuo to laiko, kai mes įstojome į ES“, – sakė M.Nagevičius.
Pasak jo, didžiausią dalį, virš 80 proc., degalų susipila privatūs lengvųjų automobilių savininkai.
„Nors logistinės kompanijos irgi daro didelę reikšmę. Jei pažiūrėtume, kiek sunaudojame degalų, esame ketvirti ES. Tai reiškia, kad mūsų automobiliai neefektyvūs, kad daug važinėjame, labai mažas elektrifikavimas, nepaplitęs viešasis transportas“, – vardijo M.Nagevičius.
Elektromobiliai taps žymiai pigesni
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rengiasi registruoti įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 41 proc., lyginant su vartojimu 2021 m. Ministras paaiškino, kaip tokie pokyčiai veiktų realiai.
„Kaip akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad pritrūkta akmenų, taip ir naftos amžius baigsis ne dėl to, kad pritrūks naftos. Jau išrasti visi elementai, kad atsisakytume naftos: yra ir biometanu varomas viešasis transportas, ir elektrifikuojamas mūsų geležinkelių transportas, ir elektromobiliai, kurie pakeistų vidaus degimo variklius.
ES mastu jau apsisprendėme, kad 2035 m. bus uždrausta net prekiauti vidaus degimo varikliais. Lietuvoje gegužės mėnesį matome, kad 8,2 proc. visų naujai registruotų automobilių yra elektromobiliai – kas dvyliktas į Lietuvą įvežamas naujas automobilis yra elektromobilis“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Anot jo, po kelerių metų elektromobiliai taps dominuojančia automobilių rūšimi.
„Jie taps pigesni. Už trejų metų nauji elektromobiliai taps pigesni nei vidaus degimo varikliai. Klausimas, ar spardomės ir dirbtinai išlaikome priklausomybę, ar žengiame spartesniu žingsniu“, – sakė ministras.
Lietuvoje elektromobiliams sparčiai kuriama ir infrastruktūra.
„Visada norėtųsi, kad būtų greičiau, bet, pavyzdžiui, pakeitėme reglamentą, kad kas penkta vieta automobiliui rekonstruojamoje bei įrenginėjamoje aikštelėje būtų įkrovimo vieta. Vystytojai paprašė, kad būtų ir greitojo įkrovimo stotelės kaip alternatyva. Visuose naujuose statomuose objektuose, namuose, mokyklose, darželiuose, automobilių statymo aikštelėse įkrovimo stotelės taps standartu“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Negana to, yra ir paramos priemonė – daugiabučio bendrija ar administratorius gali gauti 80 proc. paramos įkrovimo stotelei daugiabučio aikštelėje įsirengti.
„Planuojame į licencijos sąlygas įtraukti, kad ir degalinės privalomai turėtų įkrovimo stoteles, norėdamos išlaikyti savo mažmeninės degalų prekybos licencijas. Degalinės turi keisti savo verslo modelį. Šiandien jos prekiauja naftos degalais, bet ateity jos turi persiorientuoti į elektros prekybą“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Elektromobiliams neparuošta infrastruktūra
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys valdžios numatytais žygiais nebuvo labai patenkintas.
„Mums jau užteko akcizo padidinimo šoko, galbūt net nereikės įstatyminės bazės sumažinti vartojimo, kadangi dalis mūsų valstiečių nebeįpirks degalų ir visi karvių melžti važinėsime su paspirtukais. Norėti visko galima, bet visko apibrėžti įstatymais negalima.
Pirmiausia reikėtų sukurti naują infrastruktūrą, kuri veiktų bent 90 proc., o tik tada naikinti tai, kas buvo sena. Vidutiniškai lietuviai važinėja automobiliais, kurių amžius – 15–20 metų. Iki 2030 metų tikrai visi nepersėsime į elektromobilius“, – įsitikinęs V.Šukys.
Negana to, pasak V.Šukio, elektromobilio pakrovimo stotelės įrengimui reikalingas ganėtinai didelis elektros pajėgumas.
„Degalinių elektros linijos nepajėgios viso to įvykdyti, be to, kilovatai kainuoja papildomai. Mes neturime techninių galimybių, nes kita infrastruktūra nėra atitinkamai paruošta“, – sakė jis.
Įkrovimo stotelių įrengimui trukdo ESO
Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos pirmininkas ir UAB „Stateta“ degalinių tinklo savininkas Karolis Stasiukynas pabrėžė: Lietuvoje toks didelis degalų suvartojimas ne todėl, kad lietuviai daug važinėja, o dėl to, kad tai – tranzitinė valstybė.
„Pasienio degalinės 95 proc. degalų supila į sunkvežimius, tranzitinį transportą, kuris išvažiuoja į Skandinaviją, Lenkiją, Vokietiją ir t. t. Sakyti, kad Lietuvos žmonės sunaudoja tiek dyzelino, yra mažų mažiausiai neatsakinga.
Kitas dalykas, pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas Lietuva nuo 1990 m. dvigubai sumažino savo normas. Esame vieni geriausių – sumažinome daugiausiai tarp visų ES valstybių. Mes tvarkomės, lietuviai yra iniciatyvūs, įsirengia ir saulės elektrines“, – kalbėjo K.Stasiukynas.
Jis negailėjo kritikos ir S.Gentvilo siūlymui, kad kiekviena degalinė privalės turėti elektros įkrovimo stoteles.
„Mes jau seniai tą turime, kai kurios degalinės tą įsirengė savo kaštais, kitos degalinės yra užsiprašiusios prisijungimo sąlygų. Galiu pasakyti, kad prisijungimo sąlygų negauname Alytuje, Marijampolėje, nes nėra galingumo. Norėtume įsirengti ir saulės elektrines, deja, mums neišduoda sąlygų“, – pasakojo K.Stasiukynas.
K.Stasiukyno teigimu, 2022 m. iš degalų akcizo surinkta 867 mln. eurų.
„Naftos degalų vartojimą sumažinus 41 proc., biudžete atsiras skylė. Be to, Lietuva yra ES dalis. Jei ES pervežimai vykdomi sunkvežimiais, tai juos reikės aptarnauti. Ar mes būsime balta dėmė, pastatysime užkardus?
Mes, degalinės, nesame priešai. Dar S.Gentvilo nebuvo ministro poste, o mes jau turėjome 30 proc. elektros įkrovos stotelių susimontavę savo tinkle, tai mums kainavo krūvą pinigų. Šiandien paskaičiavome – kad Elektros skirstymo operatorius (ESO) mums išduotų sąlygas ir atsivestume kabelius, mums tai kainuotų 0,5 mln. eurų. Bet ESO net neišduoda sąlygų“, – pakartojo jis.
„Reikia žiūrėti ne į tai, kas naudinga verslui“
M.Nagevičius pabrėžė: degalinių operatoriams patinka sistema, kai pravažiuojantis sunkvežimis degalų užsipila Lietuvoje, sumoka pinigus, o Lietuvos įsipareigojimus po to dengia mokesčių mokėtojai, mokėdami kitoms šalims, kurios mažina naftos vartojimą.
„Visi nori užsidirbti pinigų, ir tai yra normalu. Bet reikia žiūrėti ne į tai, kas naudinga ar nenaudinga verslui, bet į tai, koks Lietuvos interesas. Lietuvos interesas – mažinti energetinę priklausomybę, naftos vartojimą, klimato kaitą, taršą“, – tikino M.Nagevičius.
„Šiandien degalinių operatoriai yra sukišę į žemę labai daug pinigų, jie nori, kad kapitalas atsipirktų – tai yra normalus verslas“, – antrino jam S.Gentvilas.
Visgi jis pripažino – ESO yra per lėtas, todėl verslams tikrai sunku gauti daugiau elektros galios elektromobilių stotelėms įrengti.
„Mes su tuo susitvarkysime, čia pereinamasis dalykas. Bet paimkime viešus pavyzdžius – „Circle K“ veikia ir Norvegijoje, o Norvegijoje yra 800 degalinių su įkrovimo stotelėmis. Kodėl to nedaroma Lietuvoje? Ar tikrai kalti ESO? Mums reikia daryti postūmį“, – šnekėjo ministras.
„Dabar mes turime degalinių prekybininkus, kurie sako: išlaikykime senąjį modelį. Ne, Lietuva netaps ir netapo turtinga dėl to, kad prekiaujame degalais. Lietuva taps turtinga, kai mes nebesiųsime 6 mlrd. eurų į užsienį už perkamą kurą, dujas ir elektrą. Kai tą pasigaminsime čia, tie 6 mlrd. eurų liks Lietuvos ekonomikoje“, – tęsė S.Gentvilas.
