Dar galime sulaukti netikėtumų
Esamą padėtį geriausiai nusako žodis „recesija“.
„To jokiu būdu nevadinčiau krize, – pabrėžė E.Stonkutė. – Krizė – per daug aštrus žodis, tačiau tai nereiškia, kad nėra rizikų jai ateiti.“
Anot jos, kai kurie jau jaučiasi ramiai, nors karas dar nesibaigė, tad ateinantis šildymo sezonas tikrai nebus įprastas. Šiuo metu energetikos rinkos yra nurimusios, kainos – stabilizavusios, bet prognozuojama, kad naują šildymo sezoną jos gali būti 30 proc. aukštesnės, nes paklausa vėl ims augti.
„Norėčiau priminti, kad turime ir neprognozuojamą kaimyną, kuris nemanau, kad šį šildymo sezoną praleis progą iškrėsti mums nemalonų pokštą“, – teigė ji.
Kas šiuo metu apskritai vyksta energetikos ir išteklių rinkoje? E.Stonkutės teigimu, ji stipriai keičiasi, mat visos šalys vienu metu nori pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių, tad būtinas litis ir kitos medžiagos, kurių Europa neturi. Dėl šios priežasties pasaulyje vyksta intensyvios derybos, konkurencinė kova dėl kritinių išteklių, reikalingų technologiniam atsinaujinimui, taip pat ir atsinaujinančiai energetikai. Dėl to stipriai pluša ir JAV, ir ES.
„Šiuo metu stebime ir globalizacijos lėtėjimo procesus, regionalizavimo procesus. Tai reiškia, kad tos rinkos, kurios įprastai mums buvo pasiekiamos, darosi mažiau pasiekiamos, daugiau konkuruosime su kaimynais ir ta konkurencija bus aštresnė“, – paminėjo E.Stonkutė.
Ji tai grindžia ir esama Kinijos padėtimi. Buvo tikėta, kad Kinija po pandemijos atsigaus, tai padės ir Europai žengti į priekį, bet Kinija smuko į problemų liūną – aukštą nedarbą, nekilnojamojo turto (NT) nepavydėtiną padėtį, gamybos sektorius, ypač mažos įmonės, susiduria su paklausos problemomis, iš šalies traukiasi Vakarų įmonės, nebenorinčios pirkti kiniškos produkcijos.
„Visi šie procesai vyksta vienu metu. Tai vadinu intensyviais tektoniniais pokyčiais ir nemanau, kad viskas greitai, cikliškai, kaip esame įpratę ekonomikoje, pakils ir vėl atslūgs. Manau, kurį laiką tokia situacija gali užsibūti, kol nusistovės tiekimo grandinės, rinkos, kol rasime šalis, su kuriomis plėtosime tiekimo grandines. Čia kalbu apie puslaidininkius, atsinaujinančius išteklius, elektromobilių gamybos sektorių.
Jei šiame konkurenciniame žaidime teisingai sužaistume, Europa turėtų ir galėtų tapti konkurencinga šiuose sektoriuose“, – aiškino ekonomistė.
Teisingą žaidimą ji vadina Europos pabudimu. Negalime pramiegoti investavimo laikotarpio, kai JAV jau subsidijuoja ir kviečia Europos įmones atvykti į šalį ir ten investuoti. Anot E.Stonkutės, privalome investuoti daug daugiau nei dabar, nors reikia pripažinti, kad turimų problemų dar neišsprendėme ir dėl to mums sunku.
ES vis dar aukšta infliacija, sparčiai auga ir palūkanų normos, kurios, pašnekovės manymu, galėtų imti mažėti tik kitų metų viduryje.
„Mūsų verslai jau turėtų dabar investuoti, imtis pokyčių atsinaujinančių išteklių srityje, bet kapitalo kaina dabar labai aukšta. Todėl šiemet bus sudėtinga konkuruoti ne tik dėl to, kas vyksta pasaulyje, bet ir dėl to, kad kapitalas labai brangus“, – paminėjo E.Stonkutė.
Kad padėtis kiek sušvelnėtų, pirmiausia reikia suvaldyti infliaciją, nes šiuo metu matomi skaičiai yra nesveiki ekonomikai.
„Todėl manau, kad Europos Centrinio Banko (ECB) daromi žingsniai yra pasverti ir teisingi, nors, žinoma, jie skausmingi ekonomikai. Tikėkimės, kad liepą bus paskutinis palūkanų normų kėlimas, bet nenustebčiau, jei ECB padidintų palūkanas iki 4 proc. dar šiemet“, – teigė analitikė, paminėdama, kad šie sprendimai skausmingi ne tik verslams, bet ir paskolas turintiems gyventojams. Ji niekam nerekomendavo šiuo metu fiksuoti palūkanų net keliems metams, mat jos auga tik šiuo metu, vėliau turėtų kristi.
Tuo metu ES ir kartu Lietuva galėtų padėtį gerinti naudodamos turimus instrumentus – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas. Kaip aiškino E.Stonkutė, šie pinigai pagelbėtų vidaus paklausai ir šalies įmonėms investuoti, o ne stagnuoti.
„Būtų per didelė prabanga pramiegoti šį metą neinvestuojant, nes, kaip žinome, JAV ir Kinija nemiega, jos investuoja, tad norėtųsi, kad ir Europa šiose žaidynėse dėl atsinaujinančios energetikos, kritinių išteklių, būtų viena iš lyderių ar net lyderė“, – tikisi ji.
Recesinės nuotaikos mūsų greitai nepaliks
E.Stonkutės manymu, su recesinėmis nuotaikomis neatsisveikinsime dar kurį laiką, mat, nors šių metų ekonomikos augimo prognozes analitikai kiek gerina, tačiau kitų metų – blogina, nes būtent kitąmet jau aiškiai pajusime aukštų palūkanų normų įtaką ekonomikai.
Anot jos, yra ženklų, jog apskritai viso pasaulio ekonomikų augimas ateinantį dešimtmetį bus lėtesnis nei anksčiau, eksporto augimas taip pat sulėtės, tad Lietuva, esanti atvira ekonomika, eksportuojanti šalis, negali tapti išimtimi. Augimas ir pas mus bus lėtesnis nei įprastai.
„Nesakau, kad tai gali būti labai blogai, galbūt pavyks rasti savo nišą, rinką ir viskas bus gerai, bet kol kas matau kitokias tendencijas“, – kalbėjo ekonomistė.
Kinijos vaidmuo augs?
E.Stonkutės pastebėjimu, kai kurios šalys ėmė siekti bendradarbiavimo su Kinija, pavyzdžiui, JAV ir Vokietijos verslininkai nori bendradarbiauti su ja, numatomas Kinijos susitikimas ir su Prancūzijos valdžia bei pramone.
„Kinija pamatė savo pirmojo ketvirčio rezultatus ir tai, kad apie 30 mlrd. dolerių investicijų pasitraukė, tad dabar stambusis verslas nori parodyti, jog siekia ekonomiškai bendradarbiauti ir tai darys ateityje. Jei parodys pavyzdį stambios įmonės, nebijos Kinijos ir mažosios. Vakarų šalių lyderių ir Vakarų šalių stambiausių pasaulio kompanijų žingsniai rodo, kad einame tokia linkme“, – teigė ji.
Pasak jos, stiprėja ir BRICS šalys. Šią sąjungą sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika.
Iki šiol sąjunga, kaip teigė E.Stonkutė, labiau veikė teoriniame lygmenyje, bet dabar stengiamasi ją sustiprinti, prekiauti tarpusavyje atsiskaitant Kinijos valiuta – juaniu.
„Vadinasi, JAV ir Vakarų Europos šalių valiutomis turėsime konkuruoti arba kai kuriose rinkose juaniui net nusileisti. BRICS darosi dideliu ir svarbiu žaidėju pasaulyje“, – įvertino ji.
