„Gamybinės įmonės suskumba pirmiausiai skaičiuoti savo taršą, savo atliekas. Kitos įmonės, sakykime, technologijų sektoriaus bendrovės anksčiau turėjo įsivaizdavimą, kad galbūt dar jiems nepriklauso ar nedaro to poveikio, nes nekuria fizinio produkto. Bet šiandien dienai irgi po truputėlį supranta, kad, vis dėlto, tą poveikį galima daryti ir per kitas prasmes“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ teigė A. Valikonytė.
Pašnekovė nurodė, kad verslams, kurie nori savo veikloje įvykdyti žaliąją transformaciją, pirmiausiai reikia įsivertinti, ar ir kaip galime pakeisti tam tikrus gamybos procesus ir produktus, medžiagas, iš kurių jie yra gaminami. Tik tuomet, pažymėjo ji, galima ieškoti alternatyvų ir vertinti, kaip efektyvinti verslo veiklą.
Tačiau tokie procesai, anot A. Valikonytės, gali užtrukti – tai tiesiogiai priklauso nuo konkretaus verslo ir jo krypties. Mat, tęsė ji, kartais sprendimai gali būti priimami itin greitai – pavyzdžiui, pakeičiant ar nutraukiant sutartį su prekės pakuočių tiekėju.
„Paprastai sutartys sudaromos metams ar ilgiau. Kartais galima tiekėją pakeisti labai greitai, jeigu tokių ilgalaikių sutarčių nėra. Tačiau kartais tai gali įvykti tik po metų arba po dviejų. Viskas priklauso nuo situacijos. Bet bendrąja prasme, tai nėra labai ilgas pokytis – kalbant būtent apie pakuočių keitimą. Vėlgi, tų atvejų gali būti įvairių ir labai skirtingų. Bet iš esmės, po truputį dedant indėlį į vienas ar kitas iniciatyvas, jos per laiką įsigyvendina“, – verslo patirtimis dalijosi specialistė.
„Bet kuriuo atveju, tikrai yra iniciatyvų, kurias galima padaryti greitai ir tą pokytį matyti greičiau. Turbūt, tai ir motyvuoja toliau tęsti tą kelionę ir, matant tą greitojo laikotarpio pokytį, judėti toliau ir siekti tos ilgalaikės grąžos“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie verslo gaunamą naudą ir grąžą, A. Valikonytė akcentavo, kad įmones imtis pokyčių ragina ne tik idėjiniai tikslai ir reputacinė nauda.
„Vienareikšmiškai, idėjinis tikslas daliai organizacijų yra svarbus. Tačiau kita dalis tai daro ir dėl to, kad mato ir tiesioginę naudą. Sakykime, jeigu mes kalbame apie aplinkosaugos sritį ir apie žiediškumą, tai tiesiogiai naudinga įmonių veiklos finansiniams rezultatams, nes su įvairiomis pernaudojamomis medžiagomis, tuo pačiu antrinių pakuočių atsisakymu, sutrumpėja ir tam tikros kaštų eilutės“.
„Natūralu, kad verslai, mato finansinę naudą – nebūtinai tai vadinčiau grąža“, – patikslino pašnekovė.
Vis dėlto, „Sustain Advisory“ atstovė pripažino, kad dažnai net ir geriausios idėjos, galinčios iš esmės pertvarkyti taršaus verslo veiklą, nesulaukia palaikymo įmonės viršūnių gretose.
„Turbūt daugelis, kas yra bent vienaip ar kitaip susidūręs su tvarumu savo organizacijose ir bandymu parduoti aukštesniajam vadovui vienas ar kitas iniciatyvas, tikrai sutiks, kad kelias yra sunkus“, – kalbėjo A. Valikonytė.
„Dažnai susiduria, kad bando kalbėtis (...) ir tiesiog nesusikalba viduje, nes supratimas apie tai, kas tai yra ir kodėl tai yra svarbu, kodėl tai turėtų būti prioritetas – labai nevienodas. Tuomet ir visi žingsniai tvarumo link tampa išsiklaipę, procesas iš tikrųjų prailgėja“, – apgailestavo ji.
