Birželį, agentūros duomenimis, rodiklis sudarė -0,1 proc., o gegužę -0,2 proc.
Kaip pastebi Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, metinė infliacija Lietuvoje toliau sparčiai mažėja.
„Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai kainų lygis Lietuvoje mažėja. Kainų lygio mažėjimą daugiausia lemia atpigę energijos ištekliai. Tai tiesiogiai veikia energijos kainų vartotojams raidą. Prognozuojama, kad energijos kainos liepos mėn. buvo aštuntadaliu mažesnės nei prieš metus. O, pavyzdžiui, degalai dėl sumažėjusių naftos kainų ir kritusios dolerio vertės liepos mėn. buvo 24 proc. pigesni nei prieš metus.
Energija yra reikalinga ir kitoms prekėms gaminti bei paslaugoms teikti, tad sumažėjusios energijos kainos turi įtakos ir kitų prekių bei paslaugų savikainai. Be šių veiksnių, kainų lygio mažėjimui poveikį daro ir sezoniškumas, kai vasaros mėnesiais pinga daržovės ar pramonės prekės. Tad pastaraisiais mėnesiais fiksuotas kainų lygio mažėjimas nėra sietinas su defliaciniais procesais, reiškiančiais užsitęsusį kainų mažėjimą, kai dėl kritusios paklausos, sumažėjusių investicijų pardavėjams yra sudėtinga parduoti savo produkciją, todėl kainos toliau yra mažinamos“, – komentavo ji.
L. Mociūnaitė dar pridūrė, kad numatoma, jog metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje bus šiek tiek mažesnė nei 3 proc.
„Kai kuriais šių metų mėnesiais mažės ir kainų lygis. Tokios kainų raidos leidžia tikėtis sumažėjęs spaudimas gamybos ir tiekimo grandinėse.
Tai rodo tokie veiksniai kaip kritusios energijos išteklių ir kitų žaliavų kainos, per metus atpigusi apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcija vidaus rinkoje (-1,6 proc. birželio mėn.) ir sumažėjęs importuotų ilgalaikio (4,1 proc. gegužės mėn.) bei trumpalaikio (6,9 proc. gegužės mėn.) vartojimo prekių metinis kainų augimas.
Šių prekių grupių kainų pokyčiai paprastai su pavėlavimu atsispindi ir vartojimo kainų pokyčiuose“, – sakė ji.
Tuo metu išankstinis metinės (2023 m. liepą, palyginti su 2022 m. liepa) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 7,1 proc.
Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, liepą sudaro 16,1 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta mažėjo 0,3 proc.
Per birželį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,3 proc. Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., informuoja Valstybės duomenų agentūra.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šių metų birželį sudarė 1 mlrd. 595 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,3 proc.
Taip pat pranešama, kad per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,9 proc.
Šių metų birželį, palyginti su 2022 m. birželiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,7 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,1 proc.
Tuo metu maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) birželį sudarė 141,9 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,7 proc. Šių metų birželį, palyginti su 2022 m. birželiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 3 proc.
Statybų sąnaudos išaugo
Valstybės duomenų agentūra: birželį 0,8 proc. augo statybos sąnaudų elementų kainos
Visgi šių metų birželį, palyginti su geguže, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,8 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Skelbiama, kad didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo darbo užmokesčio (5,2 proc.) padidėjimas.
Statybinės medžiagos ir gaminiai atpigo 0,6 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kaina nesikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 1,2 proc. – sumažėjo bendrųjų statybinių medžiagų bei metalo gaminių (1,1 proc.) kainos, o daugiausia padidėjo santechninių medžiagų (0,1 proc.) kainos.
Pastatų remontas pabrango 2,1 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 1,8 proc.
Tuo metu per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 3,5 proc. Anot ekspertų, tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (18,6 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (4,7 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas.
Pastatų remontas per metus pabrango 9,2 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,1 proc.
Namų ūkių vartojimas euro zonoje mažėjo
Pirmąjį 2023 m. ketvirtį realus namų ūkių vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., praneša Eurostatas. Paskutinį 2022 m. ketvirtį fiksuotas 1,6 proc. sumažėjimas.
Namų ūkių realios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, 2023 m. pirmąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo – 0,1 proc., kai paskutinį 2022 m. ketvirtį mažėjo 0,5 proc.
Visoje Europos Sąjungoje 2023 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių realus vartojimas vienam gyventojui sumažėjo 0,2 proc., kai dar ankstesnį ketvirtį fiksuotas 1,4 proc. sumažėjimas.
Tuo pačiu metu namų ūkių realios pajamos vienam gyventojui per pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,5 proc., kai 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,4 proc.
