Įvertino rodiklius
„Reiktų priminti, kad pirmo ketvirčio BVP nuosmukis labai nuvylė ir kilo daug klausimų, kodėl taip atsitiko, o dabar matome rezultatą, kuris jau stebina teigiamai ir vėl įneša neaiškumų“, – situaciją komentavo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos, tačiau pramonės atsigavimo tikėtis dar per anksti.
„Ekonomikos pulso pokytį teoriškai turėtų geriausiai rodyti ketvirčio BVP pokytis, atmetus sezoniškumą. Tačiau tokie svyravimai, kokius matome pastaraisiais ketvirčiais, labiau klaidina, negu padeda suprasti esamą padėtį.
Šiandien yra paskelbtas pirmasis BVP įvertis, kai apskaičiuojant naudojama nedaug faktinių viso ketvirčio duomenų. Nemaži pirmo ketvirčio BVP rodiklio patikslinimai dar kartą parodė, kad ketvirčio pokyčius reikia vertinti atsargiai (pavyzdžiui, pirminis pirmo ketvirčio 3 proc. BVP nuosmukio įvertis, skelbtas gegužę, dabar sumažintas iki 2,1 proc.).
Bet tai, kad pagal pirmuosius BVP duomenis sukurta bendra pridėtinė vertė šalyje per ketvirtį labai padidėjo, yra geras požymis.
Tai, kad antrą ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis buvo geresnis negu pirmą ketvirtį (tuomet metinis pokytis buvo -2,6 proc.), rodė dažniausiai stebimi mėnesio pramonės ir mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis rezultatai.
Pavyzdžiui, antrą ketvirtį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos vertė antrą ketvirtį buvo 5,6 proc. mažesnė negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį nuosmukis buvo 8,9 procento. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 1,5 proc. mažesnė, kai pirmą ketvirtį metinis nuosmukis buvo 2 procentai“, – aiškino T.Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad apdirbamosios gamybos produkcijos nuosmukis mažėjo dėl vieno sektoriaus – chemijos produktų gamybos – geresnių rezultatų, kuriuos lėmė trąšų gamintoja „Achema“.
Tačiau didžiausio Lietuvoje apdirbamosios gamybos sektoriaus pagal sukuriamą pridėtinę vertę – baldų gamybos – produkcijos vertės nuosmukis antrą ketvirtį dar padidėjo ir buvo 18,4 procento. Suprastėjo ir kito Lietuvai svarbaus medienos gaminių sektoriaus rezultatai. Tiesa, bendrą pramonės metinį nuosmukį švelnino tai, kad prieš metus dalį antro ketvirčio dėl planinio remonto nedirbo bendrovė „Orlen Lietuva“.
„Pramonės užsakymai antrą ketvirtį liko stabilūs, o tai rodo, kad trečią ketvirtį ir pramonės gamybos apimtis turėtų likti panaši kaip ir antrą ketvirtį, bet metinis pokytis bus neigiamas“, – teigė SEB ekonomistas.
Mažmeninės prekybos nuosmukis antrą ketvirtį buvo mažesnis negu prieš metus dėl to, kad gyventojų pajamos dar augo istoriškai sparčiai, o infliacija leidosi žemyn, pastbi T.Povilauskas. Vidutinė metinė infliacija buvo 11,7 proc., kai pirmą ketvirtį – 18,4 procento.
Darbo rinkoje padėtis taip pat liko stabili. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis irgi neblogėjo, ir tai taip pat rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis liko stabili. Netgi greitai augusi tarpbankinių palūkanų EURIBOR norma kol kas nepadarė neigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams, mano ekonomistas.
Kaip jis pastebėjo, antrą ketvirtį didesnių paslaugų vartojimo pokyčių nebuvo. Maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo 2,4 proc. didesnė negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį augimas siekė 9,9 procento. Tačiau nakvynių skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo 4 proc. didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį metinis pokytis buvo neigiamas.
„Trečią ketvirtį metinė infliacija jau bus mažesnė negu vidutinis disponuojamų pajamų augimas, todėl po ilgo laikotarpio galime pamatyti ir teigiamą mažmeninė prekybos pokytį“, – prognozuoja T.Povilauskas.
Transporto sektoriui antras ketvirtis veikiausiai buvo geresnis negu pirmas. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruotų vilkikų nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamais keliais buvo 7,7 proc. didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį pokytis buvo mažesnis. Antrą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu jau buvo 7 proc. didesnė negu prieš metus (pirmą ketvirtį nuosmukis 41 proc.), o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 21 proc. (pirmą ketvirtį nuosmukis buvo panašus).
Ekonomikai teigiamą įtaką antro ketvirčio BVP darė ir statybų sektorius.
„Nudžiugino geri statybų sektoriaus rezultatai, nes išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoms, sunku buvo tikėtis statybų proveržio. Verslo apetitas investicijoms ir plėtrai yra stipriai susilpnėjęs dėl ciklinių makroekonominių veiksnių, karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo ir kylančių palūkanų normų. Tačiau operatyvieji statybos darbų apimčių duomenys rodo dviženklį inžinerinių statinių plėtros šuolį. Pavasario mėnesiais ši statybos darbų kategorija realia apimtimi pašoko daugiau nei ketvirtadaliu.
Taigi, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas su kaupu kompensavo netektis kituose statybų sektoriaus segmentuose. Įlietos į ekonomiką viešosios investicijos tinkamu momentu suveikė kontracikliškai ir amortizavo ciklinius neigiamus padarinius ir kitų ekonominių veiklų praradimus“, – komentavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ateinančio pusmečio prognozės
Visgi trečią ketvirtį ekonomikos pokyčiui didelę įtaką darys grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, kuris šiemet bus mažesnis. „Kiek derlius bus mažesnis negu pernai, netrukus sužinosime. Jeigu jis bus kuklesnis iki 15 proc., metinis trečio ketvirčio BVP pokytis dėl to sumažėtų iki 0,5 proc. punktų“, – teigė T.Povilauskas.
I.Genytė-Pikčienė pabrėžė ir Kinijos įtaką: „Nerimo židiniu tampa ir paskelbta Kinijos ekonomikos skatinimo ambicija. Spartesnė Kinijos raida tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas, o tai galėtų pakurstyti infliaciją.“
Visgi Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas mano, kad po stiprios korekcijos šių metų pirmąjį ketvirtį atsigavusi Lietuvos ekonomika turėtų nuosaikiai augti ir 2023 m. antrąją pusę. Pasak jo, tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis.
„Gyventojų perkamoji galia turėtų didėti dėl slopstančio kainų augimo, vis dar sparčiai kilsiančio darbo užmokesčio ir dėl kartu su 2023 m. valstybės biudžetu priimtų sprendimų, kuriais siekta padidinti namų ūkių pajamas. Atsižvelgiant į šiuo metu esančias gana palankias gyventojų nuotaikas, neskatinančias namų ūkių daugiau taupyti, šis perkamosios galios padidėjimas turėtų didinti namų ūkių vartojimo atsigavimą.
Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti ir investicijos. Jos daugiausia augs dėl valdžios sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis. Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą turėtų palankiai veikti ir, palyginti su metų sandūra, palankesnė užsienio prekybos partnerių ekonomikų raida.
Šie veiksniai leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais nuosaikiai augs. Vis dėlto tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas. Dėl tokių veiksnių, kaip besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, galima geopolitinės įtampos eskalacija ar stipresnis, nei tikimasi, griežtinamos pinigų politikos poveikis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikoms Lietuvos ekonomika gali augti lėčiau, nei šiuo metu numatoma.
Kita vertus, stipri darbo rinka, auganti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą“, – aiškino D.Imbrasas.
