Statistiką vadina iškraipyta
Registrų centro duomenimis, visoje šalyje NT sandorių šiais metais maždaug šeštadaliu mažiau nei pernai, sulėtėjimas matomas visose NT objektų kategorijose. Panašios tendencijos beveik visoje Lietuvoje, tik ne Palangoje. Butų šiame kurorte šiemet parduota net trečdaliu daugiau nei pernai, per penkis šių metų mėnesius čia įregistruota per 340 butų ir apie 50 gyvenamųjų namų sandorių.
Tačiau ekspertai pabrėžia: šį augimą reikėtų vertinti atsargiai. Jų teigimu, tokius skaičius lėmė prieš metus ar dvejus sudaryti sandoriai.
Vietinės NT agentūros „Palangos NT“ brokerė Regina Lingė portalui lrytas.lt papasakojo, kad per pandemiją daugybė gyventojų pirko dar nepastatytus butus – tuomet padavę avansą laukė, kada statybos bus baigtos. Šiais metais taip ir įvyko – dauguma statytojų darbus baigė ir oficialiai įformino sandorius.
„Per pandemiją buvo taip, kad žmonės pirko, nors net nesimatė namo, tik jo pamatai ir brėžiniai. Duodavo avansus ir laukdavo, kol pastatys. Kol pastato, praeina laiko. Pardavimų kreivė kyla dabar, nors avansai paduoti prieš metus“, – aiškino R.Lingė.
Ji pridūrė, kad naujų sandorių šiemet palyginti ne tiek ir daug.
„Prekyba stabili, bet ne tokia, kaip buvo anksčiau. Daug kas priklauso ir nuo objektų – vienos NT agentūros dejuoja, kitoms sekasi normaliai. Mes labai nesiskundžiame“, – sakė R.Lingė.
Panašiai aiškino ir agentūros „Kurorto NT“ brokerė Lina Matuliavičienė.
„Situacija per pandemiją buvo labiau užkaitusi, o dabar viskas aprimę. Žmonės sava eiga žiūri, renkasi, perka suplanuotus būstus. Pardavimai vyksta. Bet vasara visada būna šiek tiek ramesnė, žmonės labiau koncentruojasi į atostogas“, – tikino L.Matuliavičienė.
NT agentūros „Capital“ Palangos biuro vadovė Ieva Kaštaunaitė pridūrė: per pandemiją sudaryti sandoriai išties iškraipė šių metų rinką.
„Dabar rinkos tempas toks pats kaip praėjusiais metais – ramesnis. Tačiau prieš dvejus metus vyko nemažas pirkimas“, – sakė I.Kaštaunaitė.
Butų netrūksta, bet kainos – didelės
I.Kaštaunaitės teigimu, šiuo metu rinka daug sveikesnė, gyventojai turi laiko pasvarstyti prieš pirkdami, dėl laisvo būsto nebekovojama.
„Manyčiau, kad dabar galima pakankamai ramiai išsirinkti būstą. Klientas nebeskuba, turi galimybę išsirinkti kokybišką objektą, nes pasiūla tikrai didesnė nei paklausa. Dabar vadžios klientų rankose, jie turi iš ko rinktis, niekas neskubina, o objektai – geri. Yra laiko išsiaiškinti visas smulkmenas apie objektą, dokumentaciją, kitus susijusius klausimus“, – pridūrė pašnekovė.
L.Matuliavičienė antrino: Palangoje ir aplink ją netrūksta nei parduodamų butų, nei namų, nei kotedžų.
„Turime didžiulę pasiūlą, išduota daug statybos leidimų. Prieš metus buvo tokia situacija, kad žmonės pirko viską, kadangi nebuvo ką pirkti. Dėl to atsirado daug vystytojų, jie ėmė vystyti projektus ir šią dieną tikrai turime, iš ko pasirinkti, turime, ką parodyti klientui“, – tikino ji.
„Perkamiausi butai – 30–40 kvadratų. Vieni nori būsto Palangoje, kiti Kunigiškėse, vieni nori prie išvystytos infrastruktūros, parduotuvių, kiti nori ramybės“, – sakė L.Matuliavičienė.
Pasak R.Lingės, žmonės perka ir namus bei kotedžus.
„Labiausiai perkami nedideli namukai, ypač Kunigiškėse. Žmonės nori, kad būtų bent truputėlį žemės, kažkokia terasa“, – pabrėžė brokerė.
Vis dėlto, nors pasiūla didelė, kainos kristi neketina. Pasak Registrų centro, praėjusiais metais Palangoje parduotų butų vidutinė kvadratinio metro kaina buvo apie 2,4 tūkst. eurų, o šiemet ji pakilo iki 2,7 tūkst. eurų. Tuo tarpu gyvenamųjų namų vidutinės kainos nuo praėjusiais metais fiksuotų 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą šiemet kilstelėjo iki 2,1 tūkst. eurų.
Ypač brangūs būstai miesto centre.
„Kainos labai didelės. Naujos statybos buto centrinėje Palangos dalyje kvadratas kainuoja daugiau nei 10 tūkst. eurų. Centrinėje dalyje nebėra sklypų, žemė tapo labai brangi. Tai ir augina būsto kainą, prisideda ir infrastruktūros mokestis. Palanga – ne guminė. Ji plečiasi į visas puses, kiek įmanoma – link Klaipėdos, link Šventosios“, – šnekėjo R.Lingė.
Ieškantiems būsto toliau nuo centro, pinigų teks išleisti mažiau.
„Dalinės apdailos būstų kvadrato kaina gali siekti 2–3 tūkst. eurų. Kaina priklauso nuo to, koks būstas ir kur. Pavyzdžiui, senos statybos, bet gerai suremontuoto būsto Sodų gatvėje kvadratas kainuoja apie 2,2 tūkst. eurų. Naujos statybos su daline apdaila – 3,5 tūkst. eurų, o naujos statybos su pilna apdaila – iki 5 tūkst. eurų už kvadratą“, – skaičius vardijo L.Matuliavičienė.
Nors kainos ir nekrito, vystytojai šiemet sukalbamesni ir linkę derėtis.
„Naujų objektų vystytojai kainų nekoregavo, o antrinės rinkos vystytojai kartais taiko iki 5 proc. nuolaidą, retais atvejais ir didesnę“, – sakė I.Kaštaunaitė.
Palangos būstai – ne palangiškių
Duomenų apie tai, kiek NT Palangoje priklauso vietos gyventojams, o kiek kitų miestų gyventojams, Palangos savivaldybė neturi, nes tokių duomenų rinkimas nenumatytas įstatymuose. Visgi brokeriai iš patirties žino: būstus šiame mieste dažniausiai perka visai ne vietiniai.
„Daugiausia nuperka kitų miestų gyventojai, jie nori turėti antrą būstą. Kol palūkanos buvo normalios, žmonėms tikrai apsimokėdavo nusipirkti. Dabar sudėtingesnė situacija, žmonės atsakingai žiūri į kreditus“, – komentavo R.Lingė.
„Klientai įvairūs. Vieni perka antrą būstą šeimai, kiti – nuomai, treti įsigyja ir nuomai, ir poilsiui, dar vieni perka kaip investiciją. Jei palūkanos nebūtų taip sukilusios, turbūt nebūtų to ataušimo, žmonės pirktų ir toliau. Juos išgąsdino didelis palūkanų šuolis“, – šnekėjo L.Matuliavičienė.
I.Kaštaunaitė patvirtino: tai, kad būstą Palangoje dažnai perka ne vietiniai, yra įprasta.
„Turime įvairių pirkėjų: emigrantų, pastovaus būsto ieškotojų iš kitų miestų, pavyzdžiui, senjorų ar jaunų šeimų, kurios gali dirbti per nuotolį, ir tų, kurie perka būstą atostogoms. Situacija metai iš metų tokia pati, nepakitusi, tik per pandemiją išryškėjo nauja tendencija – investavimas. Tai yra normalu – Palanga yra kurortinis miestas.
Vyksta ir natūrali Palangos gyventojų rotacija – vieni gyventojai nori didesnio būsto, kiti mažesnio, vieni geresnio, kiti kuklesnio“, – kalbėjo I.Kaštaunaitė.
Netrūksta ir naujų projektų
Nors pasiūla nemaža, tačiau vystytojai nestabdo – vis registruojama naujų projektų.
„Kiek žinome, yra nemažai planuojamų statyti objektų. Vieni jau stato, kiti ruošiasi. Statybos leidimų išduota nemažai“, – tikino L.Matuliavičienė.
„Vystytojai grįžta į lėtesnį tempą. Jie tyrinėja galimybes pirkti naujus sklypus, projektuoti, bet tą daro proto ribose, tai nėra masiška“, – sakė I.Kaštaunaitė.
Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva įvardijo tikslesnius skaičius. Anot jos, vystytojai tikrai nėra nurimę. Anaiptol – toliau tęsiasi statybų bumas.
„Statybos Palangoje ir Šventojoje bei žemės sklypuose tarp jų vyko nuolat, tačiau statybų bumas Palangoje pasiekė piką pandemijos metu ir pastaraisiais metais. Finansiškai stabiliai besilaikantys lietuviai suprato, kad geriausias būdas investuoti pinigus į NT yra būtent Lietuvoje, ir, jei leidžia galimybės, – pajūryje ir būtent Palangoje.
Šios tendencijos išlieka aktualios ir dabar, tai iliustruoja išduodamų statybos leidimų skaičius. Palangos savivaldybės administracija 2020 metais išdavė 366 statybos leidimus visoms statybos rūšims, 2021 metais – 616, 2022 metais – 473, 2023 metais iki liepos 1 d. – 217“, – teigė T.Zaiceva.
Jos teigimu, šiuo metu Palangoje tendencingai projektuojami mažesnės kvadratūros gyvenamieji ar poilsio paskirties namai, orientuoti į poilsį, skirti apsistoti trumpam laikui.
„NT rinkoje labiau tenkinamas pirkėjų noras turėti antrą papildomą būstą – antruosius namus, kurie būtų pajūryje.
Taip pat vystomi ir naujai projektuojami viešbučių paskirties pastatai, tenkinantys tiek aptarnavimo, tiek paslaugų bei poilsio sektorių“, – komentavo atstovė spaudai.
Plečiantis gyvenamajai statybai, Palangoje auga ir gyventojų skaičius.
„Dabar Palangoje savo gyvenamąją vietą deklaravo beveik 20 tūkst. gyventojų, palyginti, pavyzdžiui, su 2019 metais, jų skaičius padidėjo daugiau nei 2 tūkst. Dauguma Palangos naujakurių – tai iš didmiesčių atvykę pailsėti žmonės, kurie dažnai užsibūna, nes pavyksta suderinti darbus nuotoliu“, – kalbėjo T.Zaiceva.
