Naujieji vaistai ypač brangūs, jų kūrimo technologijos – sudėtingos, bet žmogus, kurio gyvybei liga paspendžia spąstus, neturėtų dėl to sukti galvos. Jis privalo gauti tokį gydymą, koks tuo metu geriausias. Tai utopija? Lietuvoje kol kas – taip.
Mūsų šalyje situacija nepavydėtina. Valstybės institucijos vargu ar žino, koks būtų tikrasis lėšų poreikis, jei ligoniai būtų gydomi pasitelkus inovatyvias technologijas. Tai žinodamos jos galėtų ieškoti būdų, kaip iš esmės padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kad inovacijos pasiektų ligonius.
Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) pastaruoju metu atsirado komanda, kuri vertina inovatyvius vaistus – sveikatos technologijas atsižvelgdama į klinikinę ir ekonominę jų naudą. Bet ar kitos Europos valstybės yra kvailos, jei įsileidžia inovacijas? Niekas juk nenori mokėti už orą – ekonominė ir klinikinė nauda vertinama visur.
Žaibiška diagnozė
Ši Vilniuje gyvenanti 40 metų moteris žino, kad vėžys jos nepaleis. Bet kiekvienas mėnuo, kiekviena normaliai nugyventa diena jai reiškia tai, kad šešerių metų dukrelė vis dar gali augti jos globojama.
„Puikiai prisimenu tą 2020-ųjų birželio 1-ąją, kai sužinojau diagnozę“, – atsiduso pašnekovė.
Nebuvo jokio skausmo, jokių įtartinų pojūčių, kurie būtų paskatinę ją sunerimti. Viską nulėmė atsitiktinumas – prieš miegą lovoje besimuistydama trimetė dukrelė atsirėmė į krūtinę, ir tas neatsargus vaiko judesys sukėlė smarkų skausmą.
Kodėl suskaudo? Ieškodama atsakymo į šį klausimą anuomet, 2020-ųjų gegužę, moteris suskubo į privačią kliniką. Medikai, padarę krūties echoskopiją, buvo beketiną skirti namuose gydymą uždegimą slopinančiais vaistais, bet paskutinę minutę persigalvojo ir išrašė siuntimą atlikti išsamesnį tyrimą.
„Vilniuje, Nacionaliniame vėžio institute (NVI), viskas įvyko greitai – galiu pasidžiaugti, kad jame veikia „žaliasis koridorius“. Atsižvelgiant į tai, kas buvo parašyta siuntime, man buvo paskirta skubi specialisto konsultacija. Atlikus tyrimus tą birželio 1-ąją man buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos krūties vėžys“, – į praeitį grįžtelėjo moteris.
Vienas gydymo kursas chemoterapiniais vaistais, kitas, bet atlikti tyrimai liudijo, kad yra krūties vėžio metastazių, kurioms vaistai nepadarė poveikio.
„Tuomet buvo paskirta ir hormonų, ir biologinė terapija. Visus tuos trejus metus vartojau įvairius vaistus, kol visos galimybės buvo išsemtos.
Atsitiktinumas buvo tai, kad į rankas pateko straipsnis, kuriame mane gydanti instituto gydytoja pasakojo apie inovatyvius vaistus ir moterį, kuri įšoko į paskutinį traukinį, – pateko į tų vaistų ankstyvojo prieinamumo programą. O gal ir mano ligai tie vaistai padarytų poveikį?
Aptariau tai su savo gydytoja. Bet, pasirodo, Lietuvoje jie nekompensuojami“, – kalbėjo moteris.
Ji pateko į aklavietę. Tyrimų duomenys buvo blogi. Trejus metus ją gydžiusi NVI onkologė išėjo akademinių atostogų, o ją pakeitusiam medikui ne itin rūpėjo naujųjų vaistų paieškos. Ką daryti?
Varstė fondo duris
Paakinta bičiulių serganti moteris pasirinko gydymą Santaros klinikose.
„Patekau pas jauną, entuziastingą gydytoją, ir jis kartu su asociacijos „Kraujas“ vadove Ieva padėjo tikrinti preparato pasiekiamumo kelius. Kitose ES šalyse jis kompensuojamas ir, kiek žinau, dėl tokios galimybės Lietuvoje bus sprendžiama šių metų pabaigoje.
Atitikmens šiems vaistams nėra, tad vienintelis kelias buvo įsigyti jų pačiai. Ir, jeigu jie bus veiksmingi, medikai galės kreiptis į ligonių kasas prašydami kompensacijos man skirtiems vaistams“, – kalbėjo vilnietė.
Norėdami išbandyti vaistų poveikį medikai kartu su moterimi kreipėsi į juos gaminančios įmonės atstovus Lietuvoje. Buvo sutarta, kad kas antrą dozę ji padovanos, o kitas dozes ligonei teks nusipirkti pačiai. O tai reiškia, kad kas šešias savaites už vaistus ji turi sumokėti po 5 tūkst. eurų.
„Jau esu gavusi penkias vaistų dozes: už vieną sumokėjau pati, kitas dvi padovanojo gamintojai, dar už dvi dozes pažadėjo sumokėti Rimanto Kaukėno paramos fondas. Vis dėlto neramu, nes nežinau, ką darysiu rugpjūčio viduryje, kai šie kas tris savaites leidžiami vaistai baigsis.
Kita vertus, rugpjūtį bus atliekami tyrimai, taigi paaiškės ir tai, ar vaistai suveikė. Jeigu poveikis bus teigiamas, pasak mane gydančio gydytojo, tuomet medikai turės galimybę kreiptis į ligonių kasas dėl tolesnio gydymo jais kompensacijos“, – taip savo vaistų paieškos istoriją suguldė moteris.
Anot jos, apmaudu, kad, tarkim, Jungtinėje Karalystėje šis preparatas tam tikra vėžio forma sergančias moteris pasiekia labai greitai, bet to nėra Lietuvoje.
„Tuomet, kai nelieka jokios vilties gauti valstybės pagalbos, tenka ieškoti fondų paramos. Skaudu, nes esu dirbanti, moku sveikatos draudimo įmokas.
Fondai apskritai daugiau dėmesio yra sutelkę į vaikų gydymą, o fondų, galinčių pagelbėti suaugusiems žmonėms, nėra. Esą jie jau paragavo gyvenimo ir pagalba vaikams daug svarbesnė.
Niekas nesitiki, kad būsiu pagydyta, mano tikslas – pailginti kokybiško gyvenimo trukmę, nes mano dukrelė dar maža, norisi kuo ilgiau su ja pabūti“, – pritilo moteris.
Pradeda formuoti biudžetą
Dar vieni metai – dar vienas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimas, dar kartą šį mėnesį pradedama planuoti jo pajamas ir numatyti išlaidas.
Kaip tik šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda rengti kitų metų PSDF biudžetą. Jis, tikėtina, bus didesnis už dabartinį, bet nėra ženklų, kad inovatyviems, neseniai sukurtiems vaistams kompensuoti jame atsiras tiek lėšų, kad Lietuva atsispirtų nuo dugno.
Tačiau iš esmės situacija nepasikeitė – neatsirado politinės valios „gyvulių ūkiui“ panaikinti sveikatos draudimo sistemoje. O tai, kas nedaroma, trukdo iš esmės pakeisti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sistemą.
Tyrimas ir apmaudas
„Lietuvos rytas“ rašė, kokios nepasiekiamos, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra inovacijos. Didžiulis 2022-aisiais Europoje atliktas tyrimas, kurį padarė IQVIA – Tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo bendrovė, parodė, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų pasiekiamumą iš 37 šalių yra 34 pozicijoje ir lenkia tik Serbiją, Bosniją ir Makedoniją.
Iš viso buvo surinkta informacija apie 168 inovatyvius 2018–2021 metais registruotus vaistus. Iš jų 46 buvo onkologiniai vaistai, 61 – „našlaitėlinis“ preparatas, skirtas retoms ligoms gydyti. Buvo stebimi ir 22 sudėtiniai preparatai bei 44 retieji neonkologiniai inovatyvūs vaistai.
Tyrimo duomenys nenuginčijami – situacija Lietuvoje bloga ir vis dar blogėja. Nėra jokio proveržio – jokio postūmio, kuris įduotų inovatyvius vaistus į rankas medikams, gydantiems ypač sunkiai sergančius žmones.
Pas mus buvo kompensuojamas tik 21 preparatas, pirmojoje vietoje esančioje Vokietijoje – 147. 88 proc. iš visų tirtų vaistų Lietuvoje nėra prieinami, 5 proc. – naudojami limituotai, 7 proc. įsigyti įmanoma tik privačiai. Dar vienas niūrus skaičius – Lietuvoje vidutinis naujųjų vaistų laukimo laikas yra 536 dienos.
Iš 46-ių 2018–2021 metais registruotų inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje pasiekiami vos 4 preparatai – vos 10 proc. viso jų kiekio, tiek pat kaip ir Turkijoje bei Makedonijoje. Taigi ir čia Lietuva yra trečia nuo galo.
Iš 61 „našlaitėlinio“ preparato Lietuvoje nėra kompensuojamas nė vienas, Latvijoje, Turkijoje ir Albanijoje iš jų kompensuojama po du, Estijoje – 4, Norvegijoje – 14, Graikijoje – 24, Vokietijoje – 38. ES vidurkis – 17 vaistų.
Iš 22 sudėtinių ES patvirtintų – registruotų vaistų Lietuvoje pasiekiami vos 5. Tai aštunta nuo galo pozicija.
Apmaudu, nes prastesnėje ekonominėje situacijoje esanti Latvija visose pozicijose lenkia Lietuvą. Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą daug geresnė padėtis yra ne tik senosiose ES valstybėse. Ji daug geresnė Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
Už žmonių – skaičiai
Kodėl susiklostė tokia situacija? Koks planuojamas kitų metų PSDF biudžetas ir kiek jame bus numatyta lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti? Ką daryti, kad situacija būtų palankesnė retomis ar onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms? Koks šiuo metu lėšų rezervas PSDF fonde ir kokiais atvejais jis gali būti panaudotas vaistams kompensuoti?
SAM, atsakydama į šiuos klausimus, labiau konstatavo situaciją nei pažvelgė į priekį – į didesnes galimybes Lietuvoje gydomiems ligoniams pasinaudoti inovacijomis.
„Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų šiemet atlikta analizė parodė, kad PSDF biudžeto išlaidos vaistams nuo navikų kompensuoti nuo 2016 m. padidėjo tris kartus: 2016-aisiais tam buvo skirta 64 mln. eurų, pernai – 193 mln. eurų.
VLK vertinimu, jokia kita vaistų grupė per kelerius metus nepatyrė tokio spartaus augimo kaip vaistai, skirti onkologinėms ligoms gydyti.
Tokį šuolį lėmė ne tik išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų itin brangių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą: 2016 m. kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti, o praėjusiais metais ligonių kasos kompensavo 130 skirtingų vaistų navikams gydyti“, – taip situaciją SAM apibūdino „Lietuvos rytui“ pateiktuose atsakymuose.
Juose primenama, kad PSDF biudžeto išlaidos retoms žmogaus sveikatos būklėms gydyti kasmet taip pat didėja: 2020-aisiais tam buvo skirta 9,2 mln. eurų, užpernai – 10,8 mln. eurų, pernai – 13,2 mln. eurų.
„Daugiausia lėšų retoms būklėms gydyti tenka vaistams, skiriamiems sergantiesiems ypač retomis metabolinėmis ligomis, spinaline raumenų atrofija, Diušeno raumenų distrofija ir labai retomis onkologinėmis ligomis“, – teigiama komentare.
SAM duomenimis, šiuo metu PSDF biudžeto rezerve sukaupta 618 mln. eurų, tačiau šie pinigai negali būti skirti vaistų kompensacijoms.
„Vaistų kompensavimas yra tęstinis procesas, kuriam finansavimas reikalingas kasmet. Užtikrinti tokį finansavimą gali tik planinės pajamos, kurios atkeliauja į PSDF iš sumokamų mokesčių.
PSDF biudžeto rezervas yra skirtas ne tęstiniam sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų finansavimui, o vienkartiniam naudojimui įvykus ekstremaliai situacijai, kad kritiniais atvejais, tokiais kaip stichinės arba technogeninės nelaimės, didelio masto ligų protrūkiai arba ekonominiai sunkumai, valstybė galėtų toliau vykdyti sveikatos priežiūros funkcijas“, – priminė SAM.
Regi „gyvulių ūkį“
Tačiau kodėl net ir pamažu didėjantis PSDF biudžetas neiš-
traukė Lietuvos iš inovacijų užribio ir 2022-aisiais pagal naujų vaistų pasiekiamumą mūsų šalis vilkosi Europos uodegoje?
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, problemą sukuria biudžeto dydis, nes bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti sveikatos apsaugai, daugybę metų akivaizdžiai yra per maža.
„Reikia ryžtingo sprendimo – reikia persvarstyti PSDF biudžeto formavimo principus“, – patikino komiteto senbuvis A.Ma-
tulas.
Pasak jo, šiuo metu galioja net 23 išimtys arba lengvatos, kurios taikomos PSD įmokų mokėtojams.
„Pastarojoje Seimo sesijoje vos neatsirado dar viena lengvata. Mat įstatymo pakeitimo projektą buvo pateikusi Ekonomikos ministerija. Ji norėjo, kad valstybės lėšomis būtų apdraudžiama dar viena žmonių grupė – atvykstantys dirbti į Lietuvą aukštųjų technologijų specialistai ir jų šeimos nariai. Taigi norima prisikviesti gerai uždirbančius specialistus, bet kažkodėl bandoma tai padaryti PSDF biudžeto lėšų sąskaita – suteikiant PSD įmokų lengvatą“, – sakė A.Matulas ir patikino, kad tokiam siūlymui jis paprieštaravo.
Pasak jo, nei dabartinė, nei ankstesnė Vyriausybė nepabandė panaikinti „gyvulių ūkio“ PSDF biudžeto įmokų srityje.
Šiuo metu savarankiškai besidraudžiantys asmenys, pavyzdžiui, turintys individualią veiklą arba ūkininkai, per mėnesį moka 58,6 euro PSD įmoką, arba 6,98 proc. minimalios algos, kuri šiuo metu sudaro 840 eurų.
Dirbantys pagal neterminuotąsias darbo sutartis sumoka socialinio draudimo ir PSD mokesčius nuo gautų pajamų, tam iš viso su II pakopos pensijų kaupimu atriekiama 24,7 proc. pajamų, iš jų PSD įmokai skiriama 6,98 proc.
„Bet juk valstybės lėšomis draudžiama net 1,5 mln. asmenų, o už juos mokamos PSD įmokos dar mažesnės už besidraudžiančių savarankiškai“, – pabrėžė A.Matulas.
VLK duomenimis, 2022-aisiais už vieną asmenį, apdraustą valstybės lėšomis, metinė įmoka sudarė 508,4 euro, šiemet – 537,7 euro, atitinkamai tai 42,36 ir 44,75 euro per mėnesį. Taigi pati valstybė „taupo“ dirbančiuosius apkraudama daug didesniais mokesčiais, bet negarantuodama pagalbos, kai sunkiai susirgusiems žmonėms jos ypač prireikia.
„Šiuo metu tam tikros grupės žmonių, pavyzdžiui, advokatai, notarai, ūkininkai ir kiti, vertinant pagal pajamas, moka ne-
proporcingai mažas PSD įmokas. Kai kurias tas lengvatas asignavimais padengia Vyriausybė, bet akivaizdu, kad ne viską.
Kad viena Vyriausybė nesiėmė panaikinti „gyvulių ūkio“, lemia politiniai argumentai – juk didžiulei grupei žmonių PSD įmokos padidėtų.
Tam reikia sisteminės pertvarkos – SAM ir kitos susijusios ministerijos turi išsamiai išanalizuoti situaciją ir teikti pasiūlymus Vyriausybei. Kito kelio nėra“, – kirto pašnekovas.
Pašalino technines kliūtis
Ir vis tiek, anot A.Matulo, jei valstybė už draudžiamuosius mokėtų tiek pat, kiek savarankiškai dirbantys žmonės, sveikatos apsaugai tenkanti BVP dalis būtų per menka.
„Tiesiog Lietuva sveikatos apsaugai metai po metų skiria per mažai lėšų ir dėl to kyla daugybė problemų, susijusių ir su paslaugų įkainiais, ir su vaistų, ypač inovatyvių, kompensavimu, – neabejojo parlamentaras. – Šiuo metu pakeista vaistų kompensavimo tvarka. Tai padaryta reaguojant į Konstitucinio teismo sprendimą, tad pagrindiniai vaistų kompensavimo kriterijai yra perkelti į įstatymą.
Paradoksas – per praėjusią Seimo kadenciją buvo daug kalbama apie inovatyvių vaistų įtraukimą į kompensavimo sąrašus, bet Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje nebuvo suformuotos komandos, kuri vertintų farmacijos įmonių paraiškas ir siūlytų iš rezervinio sąrašo inovatyvius vaistus perkelti į kompensuojamųjų sąrašą. Nors dabar šį „techninė kliūtis“ jau pašalinta, lėšų jiems vis tiek trūksta.“
Anot pašnekovo, komiteto nariai pastarosios Seimo sesijos pabaigoje buvo susitikę ir su prezidento komanda. Ji irgi esą pažadėjo teikti pasiūlymus, kaip pagerinti inovatyvių vaistų pasiekiamumą.
„Reikia, kad lemiamą žodį tartų gydytojų specialistų konsiliumas, o ne biurokratinė ministerijos darbo grupė, kuri iš esmės pastatyta prieš faktą – menką pinigų kiekį. Ji nieko daugiau negali padaryti, tik įvertinti, ar yra lėšų, ar nėra“, – paaiškino A.Matulas.
Rezervinį sąrašą persvarsto dukart per metus
Kaip rašoma SAM komentare, kompensuojamųjų vaistų sąrašą kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų. Prašymus įrašyti juos į minėtą sąrašą teikia vaistų registruotojai, gydytojų draugijos, pacientams atstovaujančios organizacijos.
Vertinant paraiškas atliekamas sveikatos technologijos vertinimas, apimantis ir klinikinės, ir ekonominės vaisto naudos nustatymą. Kartu įvertinamos ir būsimos PSDF biudžeto išlaidos, reikalingos naujam vaistui kompensuoti.
Kadangi naujiems vaistams kompensuoti reikalingos papildomos PSDF biudžeto lėšos, vaistai pirmiausia įrašomi į rezervinį sąrašą. Klausimai dėl šiame sąraše esančių vaistų svarstomi du kartus per metus ir, esant pakankamai lėšų, jie pradedami kompensuoti – naują veikliąją medžiagą turintis konkretus preparatas įrašomas į kompensuojamųjų vaistų kainyną.
2020 m. į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašyta 19 vaistinių preparatų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, 11 perkelta į rezervinį sąrašą ir šiuo metu yra kompensuojami.
2021 m. į šį sąrašą buvo įrašyta 11 vaistinių preparatų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, 2 buvo perkelti į rezervinį sąrašą, o šiuo metu kompensuojami.
2022 m. į sąrašą buvo įrašyti 6 vaistiniai preparatai, skirti onkologinėms ligoms gydyti, 1 perkeltas į rezervinį sąrašą ir dabar jau kompensuojamas.
2023 m. į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašyti 8 vaistiniai preparatai, skirti onkologinėms ligoms gydyti, 2 perkelti į rezervinį sąrašą.
Pasak SAM, šiemet atnaujintas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, kuris nustato pacientų priemokų „lubas“ ir referuoja apie mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje, padėjo sumažinti daugiau nei pusės vaistų kainas naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 d.
