Įmonės pranešime nurodoma, kad šis sprendimas priimtas išanalizavus projekto ekonominį rentabilumą.
„Atsižvelgiant į paskelbtus parametrus, susijusius su planuojamu aukcionu (įskaitant liepos 13 d. Nacionalinės energetikos reguliavimo valdybos (NERC) paskelbtą maksimalią sandorio kainą) bei pasikonsultavus ir susitarus su Lietuvos įmone „Modus Energy AB“ (veikiančia su „Green Genius“ ženklu), kuri projekte turėjo veikti kaip vietinė partnerė. Šalys sutarė, kad bendradarbiavimas šioje srityje baigtas“, – dėstoma „Polenergia“ per biržą išplatintame pranešime.
Bendrovė toliau analizuos potencialias investicijų ir verslo galimybes Lietuvos rinkoje.
Lietuvos Vyriausybė Baltijos jūroje vysto du vėjo elektrinių parkų projektus. Pirmojo konkursas įvyko liepą – potencialiu jo laimėtoju yra „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“. Antrasis, kuriam numatoma ir valstybės parama, turėtų būti paskelbtas rudenį.
„Ignitis renewables“ ketina dalyvauti Estijos ir Latvijos jūrinio vėjo parkų konkursuose
Integruotos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ sudarė sutartį su investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) Naujų rinkų fondu I siekiant bendradarbiauti išskirtinai jūrinio vėjo plėtros projektuose Estijoje ir Latvijoje ir kartu dalyvauti artėjančiuose jūrinio vėjo projektų konkursuose šiose šalyse.
Bendrovė pranešė, kad bendradarbiaujant bus išnaudojamos „Ignitis grupės“, kaip rinkos lyderės, padėtis Baltijos regione ir CIP tarptautinė jūrinio vėjo projektų patirtis.
Estijoje priimti jūrinio vėjo parkų vystytojų atrinkimą reglamentuojantys teisės aktai leidžia išnaudoti milžinišką šios šalies jūrinio vėjo potencialą. Tuo tarpu Latvijoje taip pat derinami teisės aktai, kurie atvers galimybes naudoti jūrinio vėjo galimybes. „Ignitis renewables“ ir CIP siekia tapti ilgalaikiais partneriais ir aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos Baltijos regione, t. y. prie Estijos ir Latvijos dekarbonizacijos tikslų ir energetinio saugumo, vystant jūrinio vėjo parkus.
Prie jūrinio vėjo plėtros Estijoje ir Latvijoje įmonės prisidės steigdamos šios srities žinių centrus ir ugdydamos specialistus, taip siekdamos padidinti įsidarbinimo galimybes šiame augančiame sektoriuje. Įmonės siekia sukurti tvirtą rinkos pagrindą ir tvarią investicijų aplinką užtikrinant didžiausią ekonominę vertę šalims.
„Manome, kad Baltijos šalys ateityje bus gamybos iš atsinaujinančių išteklių lyderės, o „Ignitis grupė“ bus viso regiono energetikos sektoriaus transformacijos priešakyje. Bendradarbiaudami su CIP, didžiausiu pasaulyje dedikuotų fondų valdytoju investuojančiu į atsinaujinančių išteklių plyno lauko projektus ir tarptautiniu jūrinio vėjo projektų lyderiu, turėsime tvirtą pagrindą, padėsiantį mums vystyti jūrinio vėjo projektus Estijoje ir Latvijoje“, – pranešime teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad atnaujintoje „Ignitis grupės“ strategijoje, kuri buvo pristatyta šią gegužę, energetikos sektorių matome kaip ekosistemą bei įsipareigojame maksimaliai didinti tvarią vertę.
„Todėl mūsų naujas pagrindinis siekis yra sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Strategijoje įsipareigojome pasiekti 4–5 gigavatus (GW) instaliuotos žaliosios ir lanksčiosios galios iki 2030 metų“, – pabrėžia D. Maikštėnas.
„Kartu su šiandienos pranešimu, pasitelkdami Naujų rinkų fondą žengiame svarbų žingsnį link tvarios ir saugios Baltijos regiono energetikos sektoriaus ateities. Kartu su partneriu vietinėje rinkoje – „Ignitis grupe“, viena didžiausių elektros energijos gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių Baltijos regione, siekiame ieškoti būdų kaip Estijoje ir Latvijoje įgalinti didelį atsinaujinančių energijos išteklių plėtros potencialą, įskaitant ir energijos kaupimo ir konvertavimo technologijas. Mes, CIP, manome, kad jūrinio vėjo technologijos turi potencialo vaidinti svarbiausią vaidmenį tiek padedant pasiekti abiejų šalių tikslus, tiek transformuojant Baltijos regioną į ilgaamžį tvarų žaliosios energetikos centrą“, – teigė Naujų rinkų fondo vadovas ir CIP partneris Ole Kjemsas Sorensenas.
CIP įsteigta 2012 m. ir šiandien valdo 11 fondų, o iki šiol pritraukė apie 25 mlrd. eurų investicijų į energetikos ir susijusią infrastruktūrą iš daugiau nei 140 tarptautinių institucinių investuotojų. CIP dirba apie 400 darbuotojų ir turi 11 biurų visame pasaulyje.
