Laivyba Nerimi labai ribota – yra tik 10 kilometrų saugaus vandens kelio. Sunkiau dabar ir Čiobiškio–Padalių keltininkui Gediminui Dzeventauskui, srovė silpna, keltui reikia padėti, kad pasiektų kitą krantą.
Čiobiškio–Padalių keltą nuo vieno Neries kranto iki kito stumia upės srovė. Vandens lygiui nukritus sulėtėja ir upės tėkmė.
„Šiais metais vandens telkiniuose situacija prastesnė, vandens mažiau ir vandeningumas mažesnis. Nuo gegužės 21 d. turėjome gana prastą hidrologinę situaciją“ – komentavo Hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Vienuose telkiniuose vandens daugiau, kituose mažiau. Kaip nustatoma hidrologinė sausra?
Hidrologinė sausra yra vertinama, skaičiuojant vandens lygio nukritimą žemiau daugiamečio žemiausio vandens lygio, kuris yra apskaičiuojamas 48 vandens matavimo stotyse, per 30 metų“, – aiškino J.Brastovickytė-Stankevič.
Nusekęs Nemuno vanduo laivybai nepakenkė. Padaugėjo katerių ir pramoginių laivelių, tikimasi ir krovinių plukdymo Nemunu.
„Vandens kelių direkcija per 5 metus sutvarkė pagrindinį Nemuno vandens kelią, net sausmečiu jis pilnai laivuojamas. Neris dabar nepritaikyta laivybai, nes niekada nebuvo tvarkoma, tam reikia politinių sprendimų, jeigu jie būtų, vandens kelią Nerimi galima sutvarkyti“, – kalbėjo Vidaus vandenų kelių direkcijos laivybos darbų vadovas Simonas Kasputis.
Nuo 1935-ųjų Dzeventauskai padeda Čiobiškio ir Padalių gyventojams sutrumpinti kelią. Bemotoris keltas jungia Vilniaus ir Kauno apskritis.
„Senelis su draugu tą avantiūrą pradėjo, paskui kolūkis atėmė keltą, nacionalizavo, vėliau aš jį atpirkau kai tėvukas į pensiją išėjo. Daug metų čia jis dirbo, reikėjo apsispręsti – uždaryti keltą arba tęsti jo veiklą. Sugrįžau į kaimą“, – savo istoriją pasakojo jis.
Šį keltą labiausia vertina vasarotojai, pramogautojai, turistai. Jų negąsdina net Kaišiadorių rajono žvyrkelis iki kelto per Nerį.
„Turbūt lapkričio 1 d. yra ta diena, kai keltas dirba pagal paskirtį – kaip susisiekimo priemonė, žmonės važiuoja į kapus. Čia labai patogu susiekti. Yra labai daug keleivių su kuriais pasimatome vieną kartą per metus – lapkričio 1 d.“ – sakė keltininkas.
G.Dzeventauskui šiokiadieniais darbo nedaug. Plaukiant per Nerį kartais jį lydi tik kelto kregždutės. Kaip teigė pašnekovas, tai lyg vasarinė palyda. Tačiau ir po keltų daug lizdų, kregždutės čia peri savo jauniklius.
