„Kur galime strigti: pirma, vasara – tiesiog kai kuriose institucijose galbūt ne visi raktiniai žmonės yra susirinkę. Ir, aišku, yra mūsų strateginė partnerė Lenkija. Nuo jų pozicijos ir geros valios padėti ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus taip, kad grūdai iš Ukrainos teritorijos iki Klaipėdos važiuotų praktiškai be sustojimo, kas leistų mums tą milijoną tonų grūdų šiandien pasiekti – didele dalimi jų rankose yra šie sprendimai, Europos Komisija galėtų tai palengvinti“, – ketvirtadienį, rugpjūčio 3 d., paskelbtame interviu „delfi.lt“ teigė G.Landsbergis.
„Apmaudu gal šiek tiek yra tai, kad, nepaisant karo ir visų kitų aplinkybių, daug žmonių išeina atostogų ir kartais mes nesulaukiame tokių greitų reakcijų, kokių galėtume sulaukti. Raginame, ir mūsų ambasada Briuselyje ties tuo dirba, kasdien klausiame, ar būtų galimybė kažką padaryti, tą klausimą labiau pajudinti“, – sakė jis. Visgi, pasak ministro, užtikrinus maršrutą per Lenkiją, skirtingo tipo bėgiai sumažina galimų gabenti grūdų kiekį. Tad, jo manymu, tokiam maršrutui atsiradus, ateityje reikėtų investuoti į infrastruktūrą ir galimai tiesti naujus bėgius.
„Kaip žinia, turime dviejų tipų bėgius: Lietuvos ir Ukrainos bėgiai sutampa, štai Lenkijos, deja, ne. Tas bėgių nevienodumas vežant iš Ukrainos per Lenkijos teritoriją į Lietuvą, net jei visos dokumentų, muitinės ar kitos procedūros veiktų idealiai, mūsų pervežamų grūdų kiekį potencialiai apriboja gana stipriai – iki milijono tonų per metus. Tačiau ir milijonas tonų ukrainiečiams yra reikšmingas kiekis – tiek ukrainiečiams parduoti, gauti už tai lėšas, pajamas, tiek ir tiems, kuriems tų grūdų reikia – Afrikos kontinente ar bet kur kitur“, – aiškino ministras.
Taip pat, G.Landsbergio manymu, tokio maršruto atsiradimas tiek artimiau sujungtų Lietuvą su Ukraina, tiek atvertų naujus prekybos kelius į Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybes.
„Iš tikrųjų, tai yra strateginis žingsnis, dėl to, kad tai ne tik Lietuvą per Lenkiją sujungtų su Ukraina, bet apskritai mes turėtume ir naują Rytų trasą, Rytų kelią. Dabar mūsų vienintelis kelias pasiekti tokias valstybes kaip Sakartvelą ar centrinės Azijos valstybes eina ten pat – per Baltarusiją, Rusiją ir mes tas pačias prieš mūsų brolišką Ukrainą kovojančias valstybes turime kirsti tam, kad pasiektume kitas valstybes, su kuriomis ryšiai yra geri. Atidarius kelią per Ukrainą, mums atsidarytų ir naujas ekonominis kelias, naujas prekybinis kelias“, – teigė G.Landsbergis.
„Jeigu tas procesas pajudėtų, pirma išsprendžiant visą logistinę grandinę, o ateityje matytume, kad galime eiti toliau, tai neatmestume ir, pavyzdžiui, investicijų galimybės, – kad yra galima tiesti naujus bėgius arba remontuoti senus, kurie leistų tą kiekį taip pat didinti“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus režimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek Klaipėdos uostas teigia, kad esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
Lenkijos premjeras idėją vertina pozityviai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pozityviai vertina idėją perkelti ukrainietiškų grūdų patikrą iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Baltijos jūrų uostus. Anot šalies vadovo, institucijoms susitarus dėl tokios patikros tvarkos ir ją įgyvendinus, būtų smarkiai padidintas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pajėgumas eksportuoti tokius grūdus.
„Turime padaryti viską, kad alternatyvus grūdų tiekimas per Lenkijos teritoriją į Baltijos valstybių uostus būtų kaip galima sklandesnis ir efektyvesnis. Todėl iškėliau klausimą Lenkijos premjerui M.Morawieckiui – ar nebūtų galima visų gausių reikalavimų (fitosanitarinių, sanitarinių), veterinarinių patikros, vykdomos prie Ukrainos ir Lenkijos sienos, perkelti į patikrą Baltijos valstybių uostuose? Tai gerokai sutrumpintų patį logistinį procesą ir gerokai padidintų mūsų pajėgumą eksportuoti Ukrainos grūdus šiuo būdu“, – teigė G.Nausėda.
„Lenkijos premjero reakcija buvo labai pozityvi ir tai mane nuteikė optimistiškai ir manau, kad dabar mūsų ministerijos turi dirbti su Lenkijos valdžios institucijomis, kad pratęstų šį pokalbį ir pasistengtų įgyvendinti pokyčius kaip galima greičiau“, – pridūrė jis.
Siūlo gabenti automobilių transportu
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu surengti suinteresuotų institucijų posėdį, kuriame būtų apsispręsta dėl vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ automobilių transportui kroviniams iš Ukrainos gabenti atidarymo.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime aiškinama, kad per Lenkiją vežami kroviniai padėtų atlaisvinti ukrainietiškų grūdų eksporto suvaržymus, padidintų Klaipėdos uosto krovos apimtis ir sukurtų daugiau darbo vietų. Vežėjai siūlo Vyriausybei įteisinti prekių gabenimą didesniais autotraukinių sąstatais bei subsidijuoti transporto priemonių įsigijimą.
„Reikalingas susitarimas tarp Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos dėl grūdų pakrovimo vietų nustatymo, pasienio, muitinės formalumų reglamentavimo bei krovinių draudimo. Taip pat būtina, kad šių valstybių kompetentingos institucijos suderintų grūdų gabenimo maršrutą, kuriame būtų leidžiama važiuoti didesnių gabaritų (ilgesniems) ir didesnio svorio kelių transporto priemonių junginiams.
Pavyzdys galėtų būti jau daugelį metų galiojantis susitarimas tarp Šiaurės šalių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos), leidžiantis naudoti taip vadinamos „modulinės koncepcijos“ transporto priemonių junginius, kurių maksimalus ilgis siekia 25,25 metro, o maksimalus leistinas svoris – 60 tonų. Tokių junginių naudojimas pagreitintų vežimo procesą ir sumažintų jo kaštus, keltų mažesnį poveikį aplinkai bei padėtų spręsti itin aštrią šiuo metu vairuotojų trūkumo problemą“, – rašoma rugpjūčio 2 d. LVS išsiųstame kreipimesi į Vyriausybę.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio LVS Generalinio sekretoriaus Sigito Žiliaus, dabartinės grūdų pervežimo autotransportu kainos yra nedidelės, todėl vežėjams labiau apsimokėtų grūdus gabenti didesniais sąstatais – jei būtų susitarta ir įteisinta, vienas vilkikas galėtų vežti keletą puspriekabių, o tai ženkliai padidintų našumą. Skaičiuojama, jog vienas ilgesnis sąstatas iš Ukrainos į Klaipėdą per mėnesį atvežtų mažiausiai 300 tonų grūdų. Tuo tarpu, uostas pakrautų milijoną. tonų grūdų per mėnesį.
„Mūsų skaičiavimais, tereikia 3300 grūdinių puspriekabių, kurių kaina siektų 150 mln eurų. Todėl šiam klausimui spręsti turėtų būti taikomos subsidijos vežėjams arba valstybės garantijos kreditams tokių transporto priemonių įsigijimui. Šitaip ne tik prisidėtume sprendžiant globalias problemas, bet ir didinant vietos vežėjų bei Klaipėdos uosto užimtumą – ne vieneriems metams sukurtume daugiau darbo vietų bei surinktume daugiau mokesčių į valstybės biudžetą“, – sakė S.Žilius.
