Didžiausia Lenkijos kapitalo investicija Lietuvoje: „Orlen Lietuva“ Mažeikių filialo plėtrai atriekė beveik 1 mlrd. eurų

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus Michalo Rudnickio teigimu, Mažeikių filialo plėtra ir naujo naftos perdirbimo reaktoriaus įrengimas yra „akivaizdus labai gero Lietuvos ir Lenkijos tarptautinio bendradarbiavimo ženklas“ bei demonstruoja, jog motininė bendrovė aktyviai investuoja į savo lietuvišką filialą. Anot jo, tai yra didžiausia Lenkijos kapitalo investicija Lietuvoje, bendra jos suma siekia beveik 1 mlrd. eurų.

Dabar Mažeikiuose perdirbimo schema palieka nemažai sunkios frakcijos, t. y., mazuto.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dabar Mažeikiuose perdirbimo schema palieka nemažai sunkios frakcijos, t. y., mazuto.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas, Lukas Juozapaitis

2023-08-03 16:44, atnaujinta 2023-08-03 17:20

Pasak jo, pradėjus veikti naujajam reaktoriui, gamykla padidins šviesiųjų naftos produktų, pavyzdžiui, benzino ir dyzelino, gamybos apimtis, o tai leis įmonei didinti pajamas ir investicijas į žaliosios energijos gamybą.

„Dabar Mažeikiuose perdirbimo schema palieka nemažai sunkios frakcijos, t. y., mazuto, kurio pardavimo marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasaulio mastu mažėja, o kokybės reikalavimai griežtėja. Dėl to „Orlen Lietuva“ norime išlikti konkurencingi ir turime iki minimumo sumažinti didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamybą“, – spaudos konferencijoje, kur pristatytas naujas bendrovės naftos reaktorius, kalbėjo M.Rudnickis.

„Orlen Lietuva“ atstovė spaudai: toks krovinys nebuvo gabenamas Lietuvos istorijoje

„Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė priminė, kad naftos žaliavos konversijos įrenginiui skirtas reaktorius yra didžiausias istorijoje Lietuvos keliais gabenamas krovinys. Reaktorius yra beveik 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio, sveria apie 1500 tonų, o pakrovus ant specialaus 88 ašių tralo – jo masė sieks per 2022 tonas.  

„Visas šis sąstatas sveria 2200 tonų, ilgis 93 metrai, aukštis 10 metrų ir plotis 6,5 metro. Toks krovinys nebuvo gabenamas Lietuvos istorijoje“, – žurnalistams sakė K. Gendvilė.

Taip pat, anot jos, šis sąstatas nuo 11 iki 14 dienų keliaus vidutiniškai 3 km/h greičiu. Tam, kad jis galėtų keliauti Lietuvos keliais turėjo būti praplatinti posūkiai, sustiprinti keliai ir rekonstruoti tiltai.

„Reaktorius bus gabenamas vidutiniškai 3 km/h greičiu, o didžiausias greitis, kuris pasieks, tai 5 km/h. kelionė truks maždaug 2 savaites, optimaliai 11 dienų, bet planuojama iki 2 savaičių. Keliaudamas reaktorius pravažiuos Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonus“, – teigė ji.

„Buvo praplatinta virš 40 posūkių, praplatinta ir sustiprinta 80 km kelių, rekonstruoti 4 tiltai įrengiant apvažas, įrengtos 6 poilsio aikšteles“, – pridūrė ji.

Susisiekimo viceministras: tam, kad toks krovinys galėtų būti vežamas, reikėjo keisti įstatymus

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas savo ruožtu pažymėjo, kad ruošiantis priimti 1500 tonų reaktorių ir atgabenti jį iki gamyklos Mažeikiuose, reikėjo inicijuoti ir teisės aktų pakeitimus, tinkamai parengti transportavimo kelius.

„Teko keisti ir dabartinį įstatymą, nes iš tikrųjų galimybės vežti tokio dydžio krovinį nebuvo. Didžiausias darbas buvo sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui“, – teigė J. Skačkauskas.

Anot jo pateiktų duomenų, reaktoriaus transportavimui buvo ruoštasi 2 metus, per kuriuos buvo tvarkomi kelio ruožai, atnaujinami tiltai ir įrengti kelkraščiai. Viceministras tikino, kad tokia investicija atneš naudą ir visuomenei.

„Didžiausias darbas buvo sutvarkyti infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui. Tai aš trumpai paminėsiu, kad iš tikrųjų 2 metus rangovai dirbo, nes šis krovinys keliaus per 130 km valstybinės reikšmės kelių ir buvo visame ruože sutvarkyti 9 tiltai, 2 iš jų iš naujo perstatyti, buvo įrengta apie 64 km. papildomo kelkraščio, kai kur buvo keičiama danga“, – komentavo jis.

„Tai yra ir didžiulė investicija į kelių tinklą, kuris dar bus naudojamas labai daug metų ir po šito projekto“, – akcentavo Susisiekimo ministerijos atstovas.

ESO tinklo eksploatavimo departamento vadovas: gabenant reaktorių 3 tūkst. vartotojų pajaus nepatogumus

Tuo metu „Energijos skirstymo operatoriaus“  (ESO) Elektros tinklo eksploatavimo departamento vadovas Jevgenijus Sakovičius teigė, kad gabenant reaktorių iš viso bus atjungtos 180 sankirtų

„Per naktį bus atjungiamos iki 30 sankirtų. Tai iš viso per visas 180 sankirtų apie 3 tūkst. klientų pajus nepatogumus. Džiaugiamės, kad procesas bus naktį, tad žmonės pajus minimaliai pokyčius. Taip pat klientai gaus iš mūsų žinutes prieš 5 dienas, prieš 1 dieną, kuriais įspėsime klientus, kad numatomi atjungimai ir jie galės pasiruošti“, – sakė J. Sakovičius.

Jis paminėjo, kad elektros linijų atjungimams, nužeminimams ir laidų nuėmimams atlikti bus pasitelkta iki 200 elektrikų.

„Per visą maršrutą mes turėsime atjungti apie 180 sankirtų su keliais, kas reiškia, kad visame šiame projekte dalyvaus apie 100 brigadų ir tai yra daugiau nei 200 elektrikų“, – paminėjo jis.

„Pats atjungimas reiškia, kad kiekvieną sankirtą ir liniją turėsime atjungti, įžeminti ir nuimti laidus ties keliais“, – pridūrė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.