Jis ragino verslo atstovus „peržengti atstovaujamų interesų slenksčius“ ir prisidėti tobulinant, politiko teigimu, nesąžiningą šalies mokestinę sistemą.
„Pertvarkos siūlymai turbūt užduoda vieną paprastą esminį klausimą: ką galime rinktis ar saugoti – vieną iš didžiausių pajamų nelygybių, ar saugoti aukštesnes pajamas gaunančių asmenų komfortą, išsaugoti tam tikrą privilegijuotą mokestinių tarifų sistemą“, – BFK posėdžio pradžioje sakė M.Lingė.
„Tikrai kviesčiau peržengti atstovaujamų interesų slenksčius ir pažvelgti į platesnį horizontą, kaip galima mažinti pajamų nelygybę“, – teigė jis.
BFK ketvirtadienį, rugpjūčio 3 d., tęsia Socialinio reikalų ir darbo komiteto trečiadienį pradėtas diskusijas dėl mokesčių reformos ir rengia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų klausymus.
Pradėdamas posėdį M.Lingė sukritikavo dalį verslo atstovų, kurie, anot parlamentaro, viešumoje ir oficialiuose raštuose skelbia, jog mokestinė našta po reformos dirbantiems individualiai ženkliai išaugtų.
„Sutarkime vieną ir apie tai nebekalbėkime – vienaip ar kitaip mokesčių reforma palies visus, bet labai nevienoda apimtimi. Ir tikrai nėra sąžininga skaityti, tiek viešumoje atsikartojant, tiek komitetui siųstuose raštuose tokius vertinimus, kad gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą, mokestinė našta didinama beveik dvigubai. Kai tuo tarpu absoliučiai daugumai visuomenės, kuriai tai yra aktualu, iki 1 ar iki 2 proc. padidėjantis tarifas tikrai nėra dvigubinimas“, – kalbėjo politikas.
BFK pirmininkas dar kartą pabrėžė, kad mažinti pajamų nelygybę ir skurdą Lietuvai siūlo tarptautinės institucijos: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija.
„Turbūt nesiginčysime su faktu, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių ir tai yra opi problema daugelį metų. Tiesiog lieka atsakyti į klausimą kaip ją mažinti. Raginčiau neapsimesti, kad nematome dramblio kambaryje“, – sakė M.Lingė.
„Tie pasiūlymai, sprendiniai pateikti: per neapmokestinamojo pajamų dydžio plėtrą, tam tikrų lengvatų atsisakymą, mokestinio arbitražo naikinimą“, – pažymėjo jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai antradienį bendru pareiškimu išsakė 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Finansų ministerijos parengtame GPM projekte siūloma peržiūrėti mokesčio tarifus ir keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas. GPM tarifą siūloma iki 2026 m. palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Bendrųjų metinių gyventojo pajamų ribą, nuo kurios taikomas papildomas 7 proc. mokesčio tarifas, norima kilstelėti nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti pajamas tarp 60 ir 120 VDU.
Dar siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms, įvesti investicinę sąskaitą su paprastesniu pajamų iš investavimo apmokestinimo režimu, taip pat siūloma apmokestinti 300 tūkst. eurų vertę viršijančias iš artimųjų gautas dovanas.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, GPM pokyčių naudą pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki VDU, tuo metu mokestinė našta padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
