Didžiausias pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiesiems skirtuose pensijų fonduose – nuo 8,8 proc. iki 11,98 proc. 1996–2002 m. tikslinėje grupėje. Mažiausias pokytis fiksuotas pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – jis sudarė 0,65 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per pastaruosius 4 metus – 6,7 proc.
„Po finansų rinkoms neramių 2022 m. šių metų pirmąjį pusmetį visi antros ir trečios pakopos pensijų fondai atsigavo ir fiksavo teigiamą grąžą“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Centrinio banko duomenimis, pernai antros pakopos fondų grąža buvo neigiama ir vidutiniškai siekė -13,8 proc.
Šiuo metu Lietuvoje veikia šešios antros pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus. 2023 m. pirmojo pusmečio duomenimis, jų sukauptas turtas padidėjo beveik 15 proc. ir pasiekė 6,5 mlrd. eurų. Antros pakopos pensijų fonduose kaupia 1,4 mln. dalyvių (iš jų apie 0,8 mln. aktyviai) – 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje taip pat veikia penkios pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 21 trečios pakopos pensijų fondą. Jų dalyvių skaičius šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pabaiga, išaugo beveik 10 proc. – iki 105 tūkst., o sukauptas turtas per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei 15 proc. – nuo 222 mln. euro iki 256 mln. eurų.
Kaip ir antros pakopos pensijų fondų atveju, nuo metų pradžios visos trečios pakopos pensijų fondų vieneto vertės taip pat padidėjo, bendras svertinis pokytis sudaro 7,1 proc. Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai – 9,27 proc., mišraus investavimo pensijų fondai – 4,98 proc., obligacijų pensijų fondai – 2,11 proc.
