Norai viršija galimybes
Rusijos centrinio banko vertinimais, šalies ekonomika iki 2023 m. vidurio pasiekė prieškrizinį lygį ir baigia atsigauti, tačiau susiduria su nauja problema – perkaitimo rizika. Nepaisant to, kad antrąjį ketvirtį įmonių veiklos pajėgumai apkrauti rekordiškai – 80,9 proc., o gamybos apimtys, Centrinio banko vertinimu, daugumoje į vidaus rinką orientuotų ūkio sektorių pasiekė arba viršijo prieškrizinį lygį, pasiūla nespėja su paklausa. Taip pranešta liepos pabaigoje.
2022 m. paklausą ekonomikoje palaikė vyriausybės užsakymai, o vartotojų aktyvumas stagnavo. 2023 m. prie reikšmingo biudžetinio impulso prisidėjo vartotojų paklausos augimas – iš dalies dėl tiesioginių išmokų kariams ir mobilizuotiesiems, sako investicinės kompanijos „Loko-Invest“ investicijų direktorius Dmitrijus Polevojus.
Ekonomistas mano, kad žmonės, matyt, priprato prie geopolitinės rizikos – tai juos vis mažiau gąsdina.
Didesnė nei pasiūla paklausa tapo pagrindiniu infliacijos spartėjimo veiksniu, dėl kurio Rusijos bankas buvo priverstas išsyk padidinti pagrindinę palūkanų normą 1 procentiniu punktu iki 8,5 proc. „Kai paklausa ima nuolat viršyti pasiūlos didinimo galimybes, tai neišvengiamai lemia didesnes kainas, nes įmonės negali akimirksniu paleisti naujų gamybos įrenginių ir rasti jiems papildomos darbo jėgos“, – aiškino Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiulina.
Kaip pavyzdį ji pateikė vežėjus, kuriems didelė paklausa leido išaugusias sąnaudas perkelti į kainas.
Sektorius, kuriuose paklausa gerokai viršija pasiūlą, galima nustatyti pagal sparčiau augančias didmenines kainas. Taip žurnalui „Forbes“ paaiškino Valerijus Mironovas, Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos Vystymo centro instituto direktoriaus pavaduotojas.
Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ skelbia, kad 2023 m. sausio-gegužės mėnesiais brango žemės ūkio technika, vaistai ir farmacijos produktai, mašinų ir įrangos remontas ir montavimas, automobiliai, orlaiviai ir laivai.
Kodėl verslas negali patenkinti paklausos?
„Forbes“ kalbinti ekonomistai sutinka, kad pasiūlos ir paklausos augimo atotrūkis yra struktūrinė problema. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl gamintojai negali didinti gamybos apimčių, yra darbuotojų trūkumas, nurodo Centrinis bankas.
„Kai Rusijos ekonomika bando įsibėgėti, nedarbas iš karto sparčiai mažėja, o darbo jėgos trūkumas didėja. Tas pats stebėta 2021 m. po pandemijos sukeltos krizės“, – atkreipė dėmesį „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova.
„Su darbo rankų ir protų trūkumu susiduria daugelis ekonomikos sektorių, tik skirtingu mastu“, – teigė D.Polevojus, paminėdamas neigiamą mobilizacijos ir emigracijos poveikį.
Kartu su demografiniais aspektais gamybai augti trukdo ir pigios darbo jėgos spąstai. „Rusijos pramonės įmonės istoriškai taupė darbo užmokesčio atžvilgiu, todėl nebuvo prasmės diegti efektyvių įrenginių“, – pažymėjo V.Mironovas.
Darbo jėga yra per pigi, kad ją vertėtų pakeisti robotais, atitinkamai ji yra palyginti mažai produktyvi – dėl to ir pigi. Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) 2020 m. duomenimis, Rusijoje 10 tūkst. pramonėje dirbančių žmonių teko penki robotai, kai vidurkis pasaulyje – 126 robotai.
Įmonių investicinis aktyvumas 2023 m. antrąjį ketvirtį pasiekė rekordinį lygį nuo 2009 m. Tuo pat metu plėsti gamybą tapo sunkiau ir brangiau dėl sankcijų. „Susilpnėjus rubliui, žaliavų ir įrangos importas tampa pernelyg brangus, todėl kai kurios įmonės akivaizdžiai priverstos stabdyti investicinių projektų įgyvendinimą“, – teigė V.Polevojus.
„Nereikėtų pamiršti, kad ne visas importas gali būti lengvai pakeičiamas, o tai taip pat yra proinfliacinis veiksnys“, – pridūrė ekonomistas.
Kaip Centrinis bankas vėsins ekonomiką
Centriniai bankai normalizuoja ekonomikos augimo tempus slopindami arba spartindami paklausą. Centrinis bankas pagrindinę palūkanų normą padidino paklausai pristabdyti – kad ši prisiderintų prie pasiūlos dinamikos. Taip „Forbes“ aiškino V.Orlova.
Tuo pat metu, V.Mironovo iš Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos Vystymo centro instituto teigimu, paskolų kainos didėjimas neturės didelės įtakos verslo investicijoms. Mat paskolų dalis investicijų finansavimo šaltiniuose sudaro apie 10 proc., o daugiau kaip 50 proc. investicijų į gamybos įmonių plėtrą daroma savo pelno sąskaita.
Kas toliau?
Centrinis bankas daro prielaidą, kad atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos didės, be kita ko, ir dėl toliau didėjančio vartojimo paskolų augimo ir bei augančio darbo jėgos trūkumo.
Čia galimi du scenarijai. Jei nepavyks greitai padidinti gamybos, spartus paklausos atsigavimas atsispindės tik augančiose kainose.
Esant pakankamam kapitalo ir darbo išteklių mobilumui, paklausos atsigavimas leidžia didinti gamybą, o tai reiškia ekonomikos augimą, aiškina investicinio banko „Renaissance Capital“ Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių specialistas, ekonomistas Andrejus Melaščenka.
Spartus paklausos atsigavimas leido Centriniam bankui padidinti šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę iki 1,5–2,5 proc. Tik Rusijos kreditų reitingų agentūros „Expert RA“ ekonomistas Antonas Tabachas primena, kad dabartinį ekonomikos augimą lemia vyriausybės išlaidų, daugiausia skirtų energetikai, didėjimas.
