Kas ištempė Lietuvos ekonomiką ir ar jau sklaidosi virš jos netikrumo ir galimos krizės debesys, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
– Kaip nutiko, kad visi ekonomistai prašovė su prognozėmis?
T.Povilauskas: Pirmąjį ketvirtį Valstybės duomenų agentūra paskelbė apie didžiulį nuosmukį, kurio nesitikėjome. Dabar turime didelį augimą, kurio taip pat niekas nesitikėjo. Čia, matyt, esminis klausimas Valstybės duomenų agentūrai, kodėl turime tokius didžiulius svyravimus?
Ekonomistai turi faktą ir jam ieško priežasčių. Gauname duomenis iš skirtingų sektorių. Buvo matyti, kad antrasis ketvirtis bus panašus į pirmąjį, todėl ketvirtinis augimas turėjo būti nedidelis. Tačiau 2,8 proc. augimas įvertinus darbo dienų skaičių, sezoniškumą, yra labai geras rodiklis.
Lauksime duomenų, kas tam darė didžiausią įtaką. Valstybės duomenų agentūra paminėjo, kad rodiklį labiausiai veikė statybų, informacinių technologijų (IT) ir transporto sektoriai. Ir pats darydamas prielaidas šiems sektoriams dėjau pliusą, tačiau kiti du Lietuvos varikliai – pramonė ir mažmeninė prekyba – antrąjį ketvirtį nesiskyrė nuo pirmojo.
Žiūrėsime, ar statybų ir transporto sektorius antrąjį ketvirtį taip stipriai augo.
– Išaugusi didžiulė palūkanų kupra, kuri nesustoja kilusi. Peršasi mintis, kad palūkanoms augant statybos lėtėja, transportas apdėtas sankcijomis, bet jo rodikliai irgi geri. Inga, kokia jūsų reakcija išgirdus naujieną?
I.Ruginienė: Dar pavasarį kalbėjome, kad nereikia tirštinti spalvų ir daryti dramų, nes ekonomika – banguojantis organizmas. Normalu, kad pernai kai kuriuose sektoriuose turint aukso amžių ateis ir tokie metai, kai gaunama šiek tiek mažiau užsakymų, sulėtėja augimo tempai.
Prognozavome, kad metų pabaigoje matysime atsigavimą. Juk ir gamyba, kuri tam tikrose vietose jaučia sąstingį, nepuolė atleidinėti žmonių. Patys verslininkai, matyt, tiksi, kad užsakymai ateis ir eksportas nesustos. Greičiausiai nebus aukso amžiaus, bet viskas bus normos ribose.
– Kas ištempė ekonomiką? Kas čia svarbesnio?
T.Povilauskas: Didžiausią įtaką turėjo statybų sektorius, tačiau čia reikėtų išskirti inžinerinę statybą. Gyvenamosios statybos ir negyvenamųjų statinių statyba neauga, o didžiulis – virš 20 proc. augimas – stebimas inžinerinėje statyboje. Pagaliau turime atsinaujinančios energetikos bumą: jei pernai projektavo, tai šiemet realiai vyksta statybos. Bet gyvenamoji statyba rodo visai kitokius skaičius ir antrąjį pusmetį čia augimo nebus.
IT sektoriuje darbuotojų skaičiaus augimas antrąjį ketvirtį labai sulėtėjo, transporto sektoriuje skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ketvirčio taip pat nėra didelis.
I.Ruginienė: Transporto sektoriuje antrus metus iš eilės fiksuojame investicijas į naujų transporto priemonių įsigijimą. Tai sukelia dvejopą jausmą: girdi, kad transporto sektorius miršta, tuoj išsikels į Lenkiją ir pan., tačiau skaičiai rodo, kad metai iš metų įspūdingai investuojama.
Kartais kyla įtarimas, jog verslininkai sąmoningai kelia įtampas, kad galėtų suvaldyti rizikas. Ne visada iš tiesų yra taip, kaip pateikiama.
– Kokios gyventojų skolos, nemokumo rodikliai? Gal gyvename ateities sąskaita?
T.Povilauskas: Dažniausiai skolinamasi būstui – būsto paskolų skaičiai per metus sumažėję apie 20 proc. Vartojimo paskolų padaugėję. Yra problema, kad taupymas, lyginant su pandeminiu laikotarpiu ir 2022 m., gerokai sumažėjęs. Bet infliacija traukiasi – ji jau dabar mažesnė nei gyventojų pajamų augimas: liepą ji buvo 7 proc., draudžiamosios pajamos – 11–12 proc. didesnės, pensijos – apie 10 proc. Jei infliacija antrąjį pusmetį nesikeis, mažmeninėje prekyboje, paslaugų sektoriuje žinios turėtų būti teigiamesnės.
– Bet mūsų ekonomika labai priklausoma nuo išorės.
T.Povilauskas: Akivaizdu, kad pramonės ir mažmeninės prekybos indėlis į antrąjį ketvirtį buvo neigiamas, tarkime, baldininkų gamyba kritusi 20 proc., darbuotojų skaičius taip pat tiek sumenkęs. Be to, girdime, kad baldininkai vietoje to, kad tikėtųsi atsigavimo, kalba apie situacijos stabilizavimąsi.
Kalbant apie pramonę, situacija nėra blogėjanti, tačiau ji ir negerėja.
Didžiausią nerimą kėlė tai, kaip mus paveiks staigiai pakeltos paskolų palūkanos. Tačiau skaičiai rodo, kad efektas vėluoja. Klausimas – kur bus palūkanų pikas? Ar po metų pusantrų, kaip būdavo anksčiau, duos per galvą ekonomikai? Kol kas nedavė.
I.Ruginienė: Mes nagrinėjame, kokių skolų turi gyventojai. Šiandien žmonės daugiausia prasiskolinę tokiems paprastiems dalykams kaip ryšio, komunalinės paslaugos, nemokami alimentai ir panašiai.
Infliacija iš tiesų mažėja. Tad kyla klausimas, kokio velnio Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl grasinasi pakelti palūkanas? Man kyla įtarimas dėl bankų kartelinio susitarimo. Juk mūsų bankai, kurie gauna viršpelnius iš žmonių, kurie įsigyja būstą, pakėlus palūkanas išlošia.
Turiu paprastą pavyzdį: viena statistinė šeima, kuri įsigyja vidutinės ekonominės klasės kotedžą, užuot mokėjusi 500 eurų už paskolą, dabar moka virš 700 eurų ir nežino, kas bus rudenį – gal suma pasieks ir tūkstantį.
Palūkanų didėjimas nedavė per galvą ekonomikai, bet, matyt, davė per galvą ne tik statistiniam gyventojui, bet ir verslui, kuriam šiandien sunku dėl tų pačių įsipareigojimų. Viskas atrodo labai keistai.
– Kodėl neatsisakoma šito vėzdo?
T.Povilauskas: Palūkanų normas kelia ECB. Jis tikrai neina koja kojon su komerciniais bankais. Jis dažniau mums duoda velnių, nei eina į draugystes.
Logika, matyt, paprasta: ten susirinkę protingi žmonės, kurie žino pastarojo šimtmečio pavyzdžius. Visi jie rodo: jei per anksti nutrauksi palūkanų didinimą, infliacija gali būti ilgesniam laikui. Žinoma, yra ir žmogiškasis elementas: niekas nenori anksčiau laiko pabaigti palūkanų kėlimo, kol infliacija nėra sugrįžusi į įprastą lygį. Kelias iki 2 proc. dar tolimas.
Palūkanų normų didinimas stabdo ekonomiką – jis darys neigiamą įtaką. Sutinku, kad yra pinigų perskirstymas. Bet tai – centrinio banko politika: nukenčia pasiėmę paskolas, o laimi turintieji santaupų, nes palūkanos už terminuotuosius indėlius padidėjusios.
– Ar rudenį turėsime ramesnį?
T.Povilauskas: Trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį prognozavau minimalų augimą. Tai dabar virstų į metinį 0,2 proc. nuosmukį.
Baigėsi liepa – esame įlipę į trečiąjį ketvirtį. Nieko blogo jame nevyksta. Didesnis klausimas trečiajam ketvirčiui – koks bus grūdų derlius? Čia situacija keičiasi: kalbėta, kad derlius gali būti net ir 20 proc. mažesnis, tačiau šiandien girdime, kad jis gali ir nebus toks blogas.
Rizika, kaip minėta, lieka pramonei, o vidaus vartojimas gali būti kiek geresnis.
I.Ruginienė: Mes nuolat gyvename neapibrėžtoje padėtyje: niekas negalvojo, kad prasidės pandemija, energetikos krizė ar kad prasidės karas. Bet svarbu pasižiūrėti, ko iš to išmokome: tas verslas, kuris dirbo tvariai, gana normaliai prisitaiko prie krizinės būklės, kuri vyksta nuolatos.
Nesutirštinkime spalvų, bet nebus viskas taip blogai. Paklauskite Palangoje nuomojančiojo būstą – kasmet sezonas bus pats blogiausias. Tas pats su žemės ūkiu, gamybos įmonėmis ir panašiai. Bet grynasis pelnas yra ir jis tikrai nemažas.
– Vidmantai, ar nustebino rodikliai?
V.Janulevičius: Nustebino pozityviąja prasme – visi laukėme BVP nuosmukio, o ne 0,6 proc. augimo. Bet iš anksto nenorėčiau džiaugtis: pagal rodiklius matome, kad kol kas judėjimas ateina iš mažmeninės prekybos, nes kol kas tikslių duomenų išskaidžius pagal grupes nėra. Bet kai jie atsiras, pamatysime, kad šiandien didžiausią pridėtinę vertę kuria žmonių išlaidos – žmonės gyvena atostogų režimu, leidžia pinigus, todėl biudžetas surenka ir pridėtinės vertės mokestį, tad, matyt, Finansų ministerija kol kas neįžvelgia jokių pavojų.
Tačiau jei žiūrėsime, kas vyksta giliau ES, su verslu gamybiniuose sektoriuose, matysime susitraukimą. Tad gal per ankstyvos mums geros antrojo ketvirčio žinios – reikia sulaukti trečiojo ir ketvirtojo.
ES antrojo ketvirčio BVP pakilo 0,3 proc., bet manome, kad tai – laikinas dalykas.
Vis dėlto didelių prošvaisčių nematome: jei išsilaikys dabartinės energetikos kainos, prognozuojame 1 proc. nuo BVP susitraukimą, jei bus blogesnių žinių iš energetikos srities, žiema – šalta, prognozuojame iki minus 3 proc. susitraukimą.
Būsiu laimingas, jei suklysiu, bet matome pagrindinių eksporto šalių rodiklius: Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai eksportuoja 87 proc. viso Lietuvos eksporto, todėl atidžiai sekame partnerių Vokietijoje, Skandinavijoje rodiklius. Vokietijoje augimas – 0 proc., Švedijoje – minus 1,5 proc., Suomija – minus 0,4 proc., Estija – minus 3,2 proc., Latvija – minus 0,9 proc., Lenkija – minus 0,4 proc. Aplinkui, kur eksportuojame daugiausia, nuosmukio šleifas. Tikėtis, kad dėl to bus geriau, nereikia.
Debesėlių gali būti daugiau, problema – dabartinė mokesčių reforma.
– O kas konkrečiai neramina, kalbant apie mokesčius?
V.Janulevičius: Vasara turėtų būti atostogų metas, tačiau Vyriausybė ir Seimas net ir dabar gana aktyviai dirba, Socialinių reikalų ir darbo komitetas netrukus spręs Gyventojų pajamų mokesčio klausimus.
Saldainių padėta nemažai, tačiau kai palyginame, ką siūloma su mokesčiais daryti Lietuvoje, ir kas po sausio 1 d. bus Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, turėsime patį blogiausią investicinį klimatą.
Investuotojas norės, kad įmonė dirbtų kuo pelningiau, bet apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skiriasi beveik 12 proc. Bet kuris investuotojas turėtų suklusti, nes tai – mokesčių pakėlimas.
Bijau, kad liksime pati neįdomiausia šalis investicijoms, esanti arčiausiai karinio konflikto, Baltarusijos. Progresinių mokesčių pradžia investuotojams sukelia daug klausimų. Kapitalas eis ten, kur geriau, lengviau.
Vienas didelis Vokietijos koncernas prieš dvejus metus rinkosi tarp Lietuvos ir Estijos. Pasirinko pastarąją, todėl Estija vien dėl to, kad vokiečiai ten turi savo buveinę, gauna daug pajamų.
Dar pažymėsiu, kad ir Latvija, ir Estija turi tikrą nulinį Pelno mokestį. O mes dar tik siūlome momentinę amortizaciją, bet iš karto pakeliame ir mokesčius. Ilguoju periodu tą pajausime negatyviąja prasme. O tam dabar ne laikas.
– Kokie mokesčiai turėtų būti, kad gyventojai ir verslas nezystų, kad jie per dideli?
V.Janulevičius: Berods Europos Komisija darė apklausą, koks mokesčių lygmuo gyventojams optimalus, kurį jie sutiktų mokėti nebandydami jų optimizuoti. Atsakymas – 25 proc. Visos greta esančios šalys tuo keliu ir eina.
– O kokia jūsų prognozė rudeniui?
V.Janulevičius: Lieku prie 1 proc. nuosmukio. Tai lems prastėjantys eksporto rodikliai. Reikia atkreipti dėmesį, kad Azijos šalys, Kinija mažina palūkanų normas – pas juos irgi ateina recesija, o Kinija, žinoma, paveiks visą pasaulį. Ten daugeliu atveju koncentruojasi gamyba.
Nepamirškime ir JAV su antiinfliaciniu aktu – virš 13 trln. JAV dolerių investuota į gamybą, todėl dalis įmonių iš Europos tikrai persikels į šitas jurisdikcijas.
