Ką čia, žmogau, paskolinsi valstybei, jei pačiam vos iki atlyginimo užtenka. Vyriausybė skelbia, kad jai taip pat ne pyragai ir taupymo lakštus prisiminė išaugus skolinimosi kainai.
Ar tikrai? Pati Finansų ministerija abejoja, ar taupymo lakštai galėtų būti naudingi skolintojui. Lietuvos bankas optimistiškesnis – esą lakštai galėtų paaštrinti konkurenciją dėl indėlių. Tuo metu dalis finansų specialistų purto galvą ir ragina didinti prieinamumą prie jau leidžiamų Vyriausybės vertybinių popierių.
Dėl naudos palikime teisę ginčytis finansininkams. Dabar prisiminkime istoriją.
Vyriausybės taupymo lakštai atgaivinami po dvejų metų pertraukos. Kaip tik tada, kai artėja prezidento rinkimai.
Dar prisiminkime, kad viena didžiausių skolintojų valstybei prieš dešimtmetį buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios balsą pastaruoju metu girdime ir jos pasirodymus stebime vis dažniau.
Prezidentūros atstovai neužmiršdavo pabrėžti, kad D.Grybauskaitė pasitiki savo valstybe, dėl to ir skolina asmenines lėšas.
Kiek tada D.Grybauskaitė investavo į Vyriausybės vertybinius popierius, galbūt jau nesužinosime. Kai dar buvo skelbiamos sumos, jos svyravo nuo 397 tūkst. iki 440 tūkst. eurų.
Tačiau paskui įsigaliojo nauja tvarka, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tinklalapyje skelbiamose privačių interesų deklaracijose sandorio sumos nurodyti nebereikėjo.
Ar įsigis D.Grybauskaitė Vyriausybės taupymo lakštų ir vėl skelbs pasitikėjimą valstybe, netrukus sužinosime. O gal jos pavyzdžiu paseks kitas konservatoriams artimas kandidatas į prezidentus? Juk tais popieriais klotas kelias į Prezidentūrą daug lygesnis.
