„Dabar ukrainietiški grūdai per Lietuvą nekeliauja. Dabar kalbame išskirtinai apie tranzitą – plombuotus, registruotus krovinius, kurie keliauja su tranzito dokumentais. Kol kas dar reikia nudirbti nemažus darbus, kad vėl tas minimalus tranzitas, kiek leidžia mūsų infrastruktūra, atsinaujintų“, – po susitikimo su grūdų augintojų ir perdirbėjų asociacijomis rugpjūčio 9 d. sakė K.Navickas.
Anot ministro, grūdų tranzitas Lietuva sustojo esant dideliam geležinkelių tinklo užimtumui, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. dar taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą.
Taip pat Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros, be to, rinkoje vyrauja nepalankios grūdų kainos, dar pažymi jis.
„Vienas dalykas yra paties geležinkelio apkrovimas kitais kroviniais. Kitas dalykas – Lenkija įsivedusi ribojimus tam tikriems produktams ir, aišku, dar yra papildomos patikros Ukrainos ir Lenkijos pasienyje. Čia yra kompleksinis klausimas“, – kalbėjo K.Navickas.
„Pagrindinė kliūtis yra kaina – kai buvo aukštos grūdų kainos, buvo galima amortizuoti logistikos sąnaudas ir vis dar parduoti grūdus be didelių nuostolių. Dabar to negalima“, – pažymėjo jis.
K.Navicko teigimu, EK yra pasiūlyta ieškoti „logistikos kompensavimo mechanizmų“ ukrainietiškų grūdų eksportui per Baltijos šalis skatinti.
„Yra kreipimasis į EK – tiek ukrainiečių, tiek ir mūsų – galvoti apie tam tikrus logistikos kompensavimo mechanizmus, tam vadinamajam Baltijos kelio koridoriui atidaryti“, – teigė K.Navickas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Tuo tarpu liepos pabaigoje Žemės ūkio, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos kreipėsi į EK, prašydamos skatinti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, Latviją ir Estiją. K.Navickas, kartu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir užsienio reikalų ministrų Gabrieliumi Landsbergiu pasiūlė grūdų fitosanitarines ir muitines patikras vykdyti ne Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o Baltijos šalių uostuose.
Pasiūlymas pateiktas po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų susitarimo.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
