Nepaisant sulėtėjusios ekonomikos, aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis išlieka nepakitusi – 9 proc., o žemos rizikos įmonių dalis laikosi virš 50 proc.
„Kas antrą Lietuvos įmonę vertiname kaip aukšto patikimumo, o per metus įmonių, pagerinusių savo kreditingumą yra daugiau nei su prastėjančiais kredito reitingais. Tačiau skirtingi verslo greičiai išlieka ir atskiruose sektoriuose, ir smulkesnėse veiklose, tad įmonės turėtų atidžiai sekti savo partnerių būklę ir pokyčius“, – pranešime teigė „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.
Nepaisant santūrių ekspertų komentarų apie verslo ateitį, bankrotų skaičius mažėja. Liepą bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 62 įmonės – mažiausiai šiais metais ir bent trečdaliu mažiau nei šių metų mėnesio vidurkis. Bankrutuojančiomis šiais metais vidutiniškai paskelbiamos 83 įmonės per mėnesį – šis rodiklis vis dar ženkliai atsilieka nuo pernai metų 91 bankroto per mėnesį. Teismuose pradėtų bankroto bylų skaičius liepą siekė 86, ir taip pat buvo mažiausias šiais metais.
Tačiau likviduojamų įmonių skaičiai toliau stabiliai auga ir liepos mėn. viršijo 2,3 tūkst. Vidutiniškai šiais metais įmonių savininkų ar mokesčių priežiūros institucijų iniciatyva per mėnesį likviduojama po 1,9 tūkst. įmonių.
Liepą išseko ir verslių lietuvių iniciatyva kurti naujas įmones – tokių buvo 951.
„Nors vasarą naujų įmonių kūrimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau bendrai naujų įmonių šiais metais vidutiniškai per mėnesį sukuriama 4 proc. daugiau nei pernai. Nepaisant ekspertų gan santūrios nuomonės apie ekonomikos augimą šių metų antroje pusėje, tikėtina, kad gyventojai aktyviai ieško naujų verslo sričių bei veiklos būdų, tad įmonių „apyvarta“, vertinant likviduojamų, bankrutuojančių ir naujų įmonių santykį, išlieka ypač aktyvi“, – sakė J. Tamašauskaitė.
Per metus nepasikeitęs darbuotojų skaičius atostogas aptarnaujančiuose sektoriuose – maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio paslaugų įmonėse – indikuoja, kad įmonės turi panašias veiklos apimtis kaip ir pernai. 4 proc. mažesnis darbuotojų skaičius žemės ūkyje signalizuoja ir iššūkius pritraukti darbuotojus, ir sulėtėjusį veiklos tempą, ir taip pat augantį automatizacijos lygį didžiuosiuose ūkiuose.
Tuo tarpu transporto sektoriuje per metus darbuotojų padaugėjo 9 proc. – ir šis sektorius, kartu su 4 proc. per metu išaugusių darbuotojų skaičiumi IT sektoriuje, išlieka darbinimo lyderiais Lietuvoje.
Vilniaus apskrityje šiuo metu dirba 8 proc. daugiau darbuotojų nei pernai, antroje vietoj tvirtai išsilaiko Tauragės apskritis su 7 proc. metiniu augimu. Klaipėdos įmonės per metus įdarbino 6 proc. daugiau darbuotojų. Utenos ir Alytaus apskrityse per metus darbuotojų sumažėjo po 3 proc.
„Šių dviejų regionų verslas tikėtina susiduria su didžiausiais iššūkiais ir pritraukti tinkamų darbuotojų, ir išlaikyti savo veiklos apimtis“, – komentavo J. Tamašauskaitė.
