Vyriausybės projekte siūloma iki 2026 m. palaipsniui vietoje 15 proc. numatyti 20 proc. GPM tarifą. Taip pat numatoma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas papildomas 7 proc. tarifas. Tuo metu papildomu 5 proc. tarifu numatoma apmokestinti pajamas, siekiančias tarp 60 ir 120 VDU.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tvirtina, kad verslas numatomus pokyčius traktuoja kaip kapitalo apmokestinimo didinimą. Pasak jo, siūlymas progresiniu būdu apmokestinti pajamas iš kapitalo yra bene pirmasis viso regiono istorijoje.
„Šiame mokesčių reformos projekte tai tikriausiai vienas skausmingiausių verslui klausimų – tam, kuris veikia juridinių asmenų forma. Mes tai traktuojame kaip kapitalo apmokestinimo didinimą. Tikriausiai pirmą kartą mūsų regioninėje istorijoje siūloma progresiškai apmokestinti pajamas iš kapitalo, taikant du naujus papildomus tarifus – t. y. 5 ir 7 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) klausymų metu teigė A.Romanovskis.
„Dabar jeigu lygintume kapitalo apmokestinimą, versle tai suvokiama pelno mokestis plius gyventojų pajamų mokestis, šiuo metu Lietuva yra brangiausiai apmokestinanti savo kapitalą, turime vidutiniškai 29 proc., jeigu nėra smulki įmonė, kuri turi 5 proc. pelno mokesčio lengvatą. Estijoje tai yra 20 proc., Latvijoje – 25 proc.“, – tvirtino jis.
Anot LVK vadovo, siūlomos reformos dėka, asmenims, kurie dirba pelningai ir suneša didžiąją dalį pelno ir gyventojų pajamų mokesčių iš kapitalo, mokesčiai bus dar pakeliami.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad laikas pereiti prie realių progresinių mokesčių, o su šiuo žingsniu Lietuva gerokai vėluoja.
„Kalbant apie progresyvumą, mes matome netgi per mažas ambicijas iš Vyriausybės pusės, nes jeigu pažiūrėtume giliau į skaičius, tai didesnis didelių pajamų apmokestinimas yra nepakankamas. Žiūrint į GPM, jis realiai mažėja, nes dabar esantis 32 proc. tarifas, pagal naują projektą, keičiamas į 25 ir 27 proc. Tie, kas pagal darbo santykius uždirba pakankamai dideles pajamas, pagal naują pertvarką jiems GPM gerokai mažėja“, – aiškino I.Ruginienė.
Viena kertinių mokesčių reformos priemonių
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius diskusijos metu pažymėjo, kad aukštų pajamų apmokestinimas pagal dydį, o ne pagal formą, yra viena iš kertinių mokesčių reformos priemonių, kuri didina mokesčių sistemos teisingumą.
„Aukštų pajamų rėžiuose tai labai svarbi priemonė, ji generuoja virš 60 mln. eurų, su ja reikėtų judėti į priekį ir galbūt tik patobulinti progresinius laiptelius, nes 180 VDU yra per aukštas laiptelis viršutinio progresinio tarifo įsijungimui“, – tikino V.Augustinavičius.
Pajamų nelygybės lygis – vienas didžiausių ES
Galiausiai finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad pokyčiai yra reikalingi, nes Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra vienas didžiausių ES – esame antri po Bulgarijos. Anot jos, skirtumas tarp aukštas ir mažas pajamas gaunančių asmenų yra pakankamai didelis.
„Žvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie tai, koks yra efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas aukštas ir mažas pajamas gaunančių asmenų, tai matome, kad sistema yra regresyvi“, – tvirtino G.Skaistė.
„Vidutines pajamas sumoka didžiausią fiktyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą, šiek tiek mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumoka mažas pajamas gaunantys asmenys, tačiau aukštas ir labai aukštas gaunantys asmenys turi efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą mažiausią, per bendrą sistemą“, – teigė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės G.Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo BFK, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
