Šalies vadovo patarėjas F.Jansonas net baugino, kad jei Seimas nepanorės įsiklausyti, anksčiau ar vėliau pensijų sistema sugrius, nes žmonės ja nepasitikės. Taip atkertama kritikams, kurie šiuos siūlymus vadina populistiniais ir sieja su artėjančiais prezidento rinkimais.
Sumanymas leisti dalį antrosios pakopos pensijos lėšų pasiimti savo reikmėms sulaukė tiek šių fondų priešininkų, tiek šalininkų kritikos.
Vieni mano, kad prezidento siūlymas nepakankamas, netgi įžvelgia pataikavimą bankams ir jų valdomiems pensijų fondams, kiti teigia, kad tai pakirs pačią kaupimo senatvei idėją, nes ateičiai numatyti pinigai bus išleidžiami kasdieniam vartojimui.
Principinis antrosios pakopos pensijų fondų priešininkas Seimo narys A.Sysas mano, kad tokia kaupimo sistema socialiai neteisinga, nes valstybė ją remia visos visuomenės pinigais, o didelė žmonių dalis joje nedalyvauja arba investuoja labai pasyviai. Tad pensijų fondai esą gali būti naudingi tik didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Natūralu, kad ginti esamą sistemą suinteresuoti pensijų fondai, uždirbantys garantuotą pelną, ir šias lėšas investuojantis finansinis kapitalas. A.Sysas net pavadino prezidento siūlymą lobistiniu, nes, jo nuomone, taip tik būtų sumažintas žmonių nepasitenkinimas, kai 9 iš 10 kaupiančių asmenų pasisako už teisę pasiimti net ir visus pinigus.
Panašaus požiūrio laikosi ir profesinių sąjungų vadovai. Teisę pasiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų jie vadina numestu kaulu visuomenei.
Nuosaikiau Prezidentūros siūlymą vertina kitas žinomas antrosios pensijų pakopos kritikas ekonomistas R.Lazutka. Jis tik mano, kad valstybė neturėtų skirti savo lėšų pensijų fondams, be to, esą reikėtų leisti bet kada stabdyti dalyvavimą šioje sistemoje.
Visiškai priešingos pozicijos laikosi antrosios pensijų pakopos šalininkai, raginantys iš viso prie jos nekišti nagų ir kritikuojantys prezidento siūlymą dėl to, kad galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų tik pakenks sistemai ir sumažins priedus prie būsimųjų pensijų.
Iš tiesų, ekonomistų skaičiavimai rodo, kad „Sodros“ pensijos sudarys tik 40–45 proc. daugumos pensininkų dirbant gauto atlyginimo, o Vakarų šalių norma – apie 70–80 proc.
Investuotojai aiškina, kad dar ir prastėjant demografinei padėčiai vienintelis būdas pasitempti iki turtingųjų pasaulio – kaupimas antrosios pakopos fonduose, o dar būtina ir trečiosios pakopos profesinių fondų plėtra Lietuvoje.
Problema ta, kad niekas negali pasakyti, kiek į pensiją išeisiantis asmuo prisidurs pinigų iš fondų prie „Sodros“ išmokų. Jei kaups ilgą laiką, gal šis priedas sudarys 100 eurų, bet galbūt tik 20–30 eurų ar net mažiau, ypač jei žmogus greitai išeis į pensiją, ir dar tokiu laiku, kai antrosios pakopos fondai išgyvens sunkmetį.
Šiuo požiūriu išsiskyrė ir antrosios pakopos pensijų šalininkų nuomonės. Pavyzdžiui, ekonomistas A.Bartkus mano, kad kaupti lėšas fonduose apsimoka tik uždirbantiems vidutines ar jas viršijančias pajamas, o gaunantiems minimalią algą priedas vis viena bus per menkas ir geriau šiandien gaunamus pinigus išleisti kasdieniams poreikiams.
Pensijų fondų atstovai aiškina, kad tai neteisingas požiūris, ir įrodinėja, kad net nedaug uždirbantys asmenys per ilgesnį laiką gali sutaupyti gyvenimą senatvėje pagerinsiantį priedą.
Todėl jie kategoriškai pasisako prieš Prezidentūros siūlymą, įžvelgdami analogiją su „Sodra“, – juk neleidžiama atsiimti ir dalies jai skirtų pinigų.
Žinoma, tai gudravimas. „Sodra“ neinvestuoja jai pervedamų įnašų ateities pensijoms ir išmoka šias lėšas dabartiniams pensininkams.
Be abejo, žmonių pasitikėjimą antrosios pakopos pensijų fondais gerokai pakirto ir prasti pastarųjų metų investavimo rodikliai, nors dabar padėtis pagerėjo ir jau uždirbama juntama grąža.
Įtakos turėjo ir kaltinimai fondams, kad jie, patys visai nerizikuodami, tik pasiima solidų pelną už aptarnavimą.
Tai lėmė, kad beveik 42 tūkst. iš 67 tūkst. šiemet į antrąją pensijų pakopą įtraukiamų asmenų atsisakė tokio pinigų kaupimo būdo.
Gal būtų galima, kaip siūlo kai kurie ekonomistai, apriboti pensijų fondų uždarbį, bet išardyti visą antrosios pakopos sistemą vargu ar būtų tikslinga. Vienoks ar kitoks kaupimas pensijai, ypač atsižvelgiant į demografų prognozes, tiesiog būtinas siekiant mažinti skurdą senatvėje.
Prezidentūros projektas akivaizdžiai kompromisinis – antrosios pensijų pakopos tai nesugriaus, bet kažkiek žmonių nepasitenkinimo garo nuleis.
Šalių, leidžiančių iš analogiškos pensijų kaupimo sistemos atsiimti dalį lėšų, pavyzdys rodo, kad jų fondai dėl to nepražūsta.
Kita vertus, sunku būtų paneigti įtarimus, kad prezidentas tikisi pataikyti į dešimtuką: įtikti rinkėjams, norintiems šios dienos reikmėms pasiimti bent dalį sukauptų lėšų.
Neaišku, ar šalies vadovui tai pelnys rimtų populiarumo dividendų, kai pasipylė visų atspalvių kritika, bet nerimstantį ginčų laužą jam pavyko dar pakurstyti.
