EK atstovybės vadovas: ES svarstytų visus pasiūlymus Ukrainos grūdų tranzitui lengvinti

Politikams Lietuvoje siūlant Europos Sąjungai (ES) subsidijuoti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą arba juos supirkti, Europos Komisijos (EK) biuro Lietuvoje vadovas sako, jog EK svarstytų kiekvieną iniciatyvą, kuri palengvintų Ukrainos grūdų eksportą nutrūkus Juodosios jūros susitarimui.

EK svarstytų kiekvieną iniciatyvą, kuri palengvintų Ukrainos grūdų eksportą nutrūkus Juodosios jūros susitarimui.<br>Asociatyvi V.Ščiavinsko nuotr.
EK svarstytų kiekvieną iniciatyvą, kuri palengvintų Ukrainos grūdų eksportą nutrūkus Juodosios jūros susitarimui.<br>Asociatyvi V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Juozapaitis

Aug 27, 2023, 10:48 AM

Tam, pažymi Marius Vaščega, ES nuo pernai lapkričio iš viso yra numačiusi 1 mlrd. eurų ir alternatyviais maršrutais – solidarumo koridoriais – padėjo Ukrainai išvežti apie 82 mln. tonų produkcijos.

„EK tikrai svarstys visus pasiūlymus, nes tikslas, kad tas eksportas ir prekybiniai saitai vyktų normaliai. Tą svarbu daryti, (...) dėl kiekvieno pasiūlymo reikia galvoti. Visos šalys stengiasi padėti, turi įvairių pasiūlymų“, – Eltai sakė M. Vaščega.

„Manau, kad EK tikrai sveikina kiekvieną iniciatyvą, kuri ateina siekiant išplėsti solidarumo koridorius ir padidinti jų pralaidumą“, – pažymėjo jis.

Šią savaitę Seimo Ekonomikos bei Kaimo reikalų komitetų pirmininkai kartu su Ukrainos žemės ūkio tarybos delegacija surengtoje spaudos konferencijoje ragino spartinti ukrainietiškų žemės ūkio produktų eksportą ir reeksportą per Lietuvą.

Be specialaus grūdų gabenimo koridoriaus, anot jų, reiktų svarstyti apie ES subsidijas, kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai. Taip pat, siekiant išlaikyti konkurencingas grūdų kainas rinkoje, esą būtų tikslinga vykdyti intervencinius pirkimus – supirkti ir laikyti ukrainietiškus grūdus saugyklose pačioje Ukrainoje.

M. Vaščegos teigimu, ES turi išanalizuoti, kokios priemonės būtų efektyviausios, kad grūdų tranzitas alternatyviaisiais koridoriais tęstųsi ir plėstųsi.

„Man atrodo, kad šioje vietoje bus labai svarbu įvertinti sistemiškai ir pasižiūrėti bendrame kontekste, kokie palengvinimai šiandien yra žadantys daugiausia. Nes siekiame, kad grūdų tranzitas nesustotų, kad jo būtų kiek įmanoma daugiau“, – dėstė M. Vaščega.

Jis pridūrė – pagrindinės diskusijos EK institucijų koridoriuose šiuo metu vyksta ieškant kaip kuo labiau palengvinti ukrainietiškos produkcijos patekimą į ES, visų pirma, investuojant į patikros procedūrų skaitmeninimą.

„Pagrindinis svarstymų momentas šiandien, kaip supaprastinti įvažiavimą į pačią Bendriją, kur tai bevyktų.

Turime keletą pasienio valstybių su Ukraina, tai mūsų investicijos pirmiausia nukreiptos į skaitmeninės infrastruktūros kūrimą – kad nestrigtų kroviniai prie sienos ir kad vyktų taip kaip vyksta, tik kad gerokai greičiau, nei vykdavo iki šiol“, – kalbėjo EK atstovas Lietuvoje.

Anot M. Vasčegos dar pernai lapkritį Ukrainos grūdų tranzito koridorių stiprinimui EK numatė 500 mln. eurų, dar tiek skyrė Europos Investicijų Bankas: „Bendrijos lėšų yra numatyta 1 mlrd. eurų.“

„Bet tai nėra vieninteliai pinigai. Visada galima galvoti ir apie struktūrinių fondų panaudojimą, „Connecting Europe Facility“ programos panaudojimą. Jei tai palengvintų eksportą“, – dar akcentavo jis.

Pasak jo, alternatyviais keliais žemės ūkio produkcija iš Ukrainos plukdoma Dunojumi, daugiausia per Rumuniją į šios ES narės uostus. Aktyvus solidarumo koridorius – keliais ir geležinkeliais – veikia Lenkijoje, tačiau, kaip pažymi ir Ukrainos pusė, itin užtrunka krovinių patikros šalių pasienyje.

Jo pateiktais duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu.

Palyginimui, pasinaudojant liepą nutrūkusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Kremliaus režimo užpulta valstybė jų išplukdė 32 mln. tonų.

Ukrainos prekybos vertė ES solidarumo koridoriais 2022 m. gegužę–2023 m. birželį sudarė 93 mlrd. eurų: 33 mlrd. eurų eksportas, 60 mlrd. eurų – importas.

Grūdų tranzitas per Baltijos šalis – sustojęs

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

Visgi, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.

Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.

„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.

Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.