Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo valstybės įmonės „Žemės ūkio duomenų centras“ vyriausioji specialistė Gintarė Žižiūnaitė, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė vadovas“ ir Kauno raj. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
G.Žižiūnaitė pristatė kas savaitę atliekamą maisto kainų tyrimą. Jos teigimu, praėjusią savaitę daugumos pieno produktų kainos buvo mažesnės, palyginti su buvusiomis prieš mėnesį. Pavyzdžiui, geriamasis pienas tetrapakuotėje tiek 2,5 proc., tiek 3,5 proc. riebumo buvo apie 4 proc. pigesnis nei prieš mėnesį.
3 proc. pigiau kainavo kefyras, jogurtas su priedais ir fermentinis sūris „Gouda“ buvo apie 5 proc., sviestas – apie 2 proc. pigesnis nei prieš mėnesį. Grietinės ir varškės kainos sumažėjo nežymiai – iki 1 proc.
Tačiau kai kurių produktų kainos lieka didesnės, nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Tarkime, varškės sūriai – trečdaliu, saldintas sutirštintas kondensuotas pienas – virš 20 proc. brangesnis.
Tamsi duona ir batonai buvo kiek pigesni nei prieš mėnesį, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, tamsi duona apie 10 proc., šviesi duona ir batonai – apie 15 proc. brangesni.
Kvietiniai miltai per mėnesį pigo 5 proc., bet, palyginti su pernai, dar išlieka kiek brangesni. Ryžiai ir grikiai apie 6 proc. brangesni nei pernai, o makaronai ir kitos kruopos kiek atpigo.
Pastaruoju metu mažėja lietuviškų naujo derliaus bulvių kaina, bet jos vis dar 8 proc. brangesnės nei pernai. Mažiau kainuoja naujo derliaus baltagūžiai kopūstai. Lyginant su pernai metais, jie 3 proc. brangesni.
5 proc. pigesni nei pernai praėjusią savaitę buvo trumpavaisiai agurkai ir bananai, dabar kainuojantys 1,15 euro, kai pernai kainavo 1,38 euro.
Stipriai iššokusi baltųjų svogūnų kaina – lietuviškieji net 90 proc., importuoti – 60 proc. brangesni nei pernai. Nors, palyginti su kainomis, buvusiomis prieš mėnesį, tai 20 proc. mažiau.
– Kokias jūs matote pirkėjų nuotaikas? Kaip taupo? Ką perka? – laidoje paklausė „Norfos“ vadovo.
D.Dundulis: Šiais metais rugpjūčio mėnesį visų maisto produktų kilogramo kaina buvo 5,76 proc. didesnė nei buvo prieš metus. Iki mėnesio galo turėtų nukristi iki 5 proc.: vis dėlto matyti šiokio tokio – tikrai ne ryškaus – pigimo tendencija.
Labiausiai – beveik 8 proc. – pigo vaisiai ir uogos, miltai, makaronai, kruopos pigo 7 proc., margarinas, majonezas, aliejus – apie 19 proc. Yra ir brangusių grupių.
Jei lyginsime šių metų liepą ir rugpjūtį, matysime nepilnai 2 proc. pigimą, lyginant birželį su liepa – 1,5 proc.
Rugsėjį kainos susilygins su tuo, kas buvo pernai. Energijos išteklių kainos krito, tačiau jos nepasiekė žemiausio taško: prieš dvejus trejus metus kilovatvalandė kainavo 2–3 centus, dabar – apie 10 centų ir dar prisideda skirstymo kaina.
Be to, noriu priminti, kad darbo užmokesčio mediana bent jau mūsų prekybos tinkle per metus kyla 18–20 proc.
– Ar akcijų atsirado daugiau?
D.Dundulis: Akcijų visais laikais buvo ir jų bus. Tai – rinkodaros žaidimai.
Akcijų daugėja tų prekių grupėse, iš kur jas galima daryti. Pavyzdžiui, mėsos akcijų nebūna, nes savikaina pasidarė aukštesnė už kainą, o pieno grupėje akcijų daug.
Pagal dabartinį pasaulio sudėjimą infliacija buvo ir bus – po 10 ar 20 metų kainos nebus mažesnės nei yra dabar. Taip jau sutvarkyta ekonomika.
Visą laiką turime diskutuoti, kaip padidinti pajamas. Tai – vienas pagrindinių dalykų. Faktas, jei kainos didės labiau nei pajamos, bus blogai. Bet jei pajamos didėja labiau nei kainos – tai geras dalykas.
– Kas turi potencialą pigti, kas – brangti?
D.Dundulis: Daržovės, vaisiai rudenį brangs, nes baigiasi sezonas. Labai nepatinka, kai lygina liepos mėnesį su rugsėju ir sako, kad vaisiai pabrango – taip būna visada.
Pieno produktai arba liks tokių pat kainų, arba pigs, mėsos produktai greičiausiai kažkiek brangs, žuvis, manau, pigs, duona – irgi. Bet tai bus nedideli pasikeitimai, negalvokite, kad jie bus dešimtimis procentų.
Kava greičiausiai pigs, arbatos kainos – laikysis, kaip bus su grūdais – neaišku, cukrus, konservuotos daržovės, manau, kad laikysis tame pačiame lygyje, alkoholio kainos priklausys nuo akcizų politikos.
Yra gaminių, kuriems reikia daug darbo jėgos – kai ji brangsta, brangsta ir produkcija. Pavyzdžiui, kulinarijos gaminiai gali brangti ir toliau, nes jų kainoje daug sudaro darbo jėga.
– Kaip keitėsi pelnas?
D.Dundulis: „Norfos“ pelnas, skaičiuojant procentais, pernai sumažėjo. Jis yra 2,3 proc. Vadinasi, nuo kiekvieno euro be pridėtinės vertės mokesčio „Norfa“ gavo 2,3 cento pelno.
Užpernai, jei gerai sakau, pelnas buvo 2,5 proc.
– Gintare, kaip jūs matote, kaip gali keistis kainos?
G.Žižiūnaitė: Kainos stabilizuojasi – savaitės ir mėnesio pokyčiai siekia iki 5 proc. Bet praėjusių metų lygio jos nepasiekė.
– Vyriausybė laikosi pozicijos nekeisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
D.Dundulis: Neužmirštu to, kad PVM patenka į biudžetą, iš kurio finansuojamos valstybės funkcijos. Bet nesutiksiu su tuo, kad sumažinus PVM kainos nesumažės.
Iš prekybinės pusės galiu pasakyti, jog tai mums būtų naudinga, nes kainos sumažėtų, sumažėtų jos ir vartotojams. O ar bendrai išloštų valstybė, nežinau: mokesčių būtų surenkama mažiau, bet galbūt kažkiek tai atsistatytų per apyvartą, žmonės tiek nebevažiuotų į Lenkiją, gal sugrįžtų per darbo užmokesčio mokesčius. Reikia analizuoti.
– Matote pasikeitusias tendencijas? Galbūt žmonės mažiau perka ne pirmo būtinumo prekių?
D.Dundulis: Jau nuo praėjusios vasaros sakau, kad nematau jokio apyvartos kritimo. Nors Statistikos departamentas pernai pateikė skaičius, kad mažmeninė maisto prekių apyvarta krito apie 7 proc., vasarą jie pasitaisė, kad kilo 13 proc. Kol kas niekas nekrenta ir niekas neblogėja. Tas požiūris, kad viskas griūna, truputį atsibodęs.
– Kokios ūkininkų nuotaikos, nuėmus dalį derliaus?
M.Maciulevičius: Mums visiems trąšos vidutiniškai kainavo 900 eurų už toną, iki krizės – 250 eurų. Nori nenori, trąšas turi naudoti, bet derlius tiek nepabrango.
Kitas dalykas – klimatas. Ir valstybei sakėme, kad reikia kovoti ne tik su klimato išmetimais, bet ir su padariniais, padėti prisitaikyti tiek ūkininkams, tiek kitiems gyventojams. Niekas nepadaryta.
Turime gyvenime nematytą situaciją. Šalnos – beprecedentės, du mėnesius sausros, po to – perteklinis lietus. Vasarojai pradėjo vegetuoti, Nacionalinė mokėjimų agentūra sako, kad juos reikia kulti, nes kitaip negausi išmokų. Bet jie gi dar auga, jie žali!
Tiesa, yra ūkininkų, kurie gavo tikrai gerą derlių. Bet yra ūkių, kurių situacija labai prasta.
Ypač mane gąsdina gyvulininkystės ūkiai – jie neužsiaugino pašarų, nebus kuo žiemą šerti. Skerdyklose – trijų savaičių eilė ir moka berods po 1,8 euro už gyvo svorio kilogramą, kai anksčiau mokėdavo 3,6 euro, ir dar sako – džiaukitės, kad priimsime.
Realiai palikti susinaikinimui. Niekas nepagalvoja apie nacionalinį saugumą. Mums gi reikia maitinti tautą. Kas bus po šitos žiemos?
– Inga, iš vartotojos pozicijos – ką pastebite pati?
I.Ruginienė: Visi išleidžiame daugiau. Pernai metai, užpernai metai rodo, kad kainos gerokai šoktelėjo. Kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ darytas tyrimas rodo, kad kainos pakilo 30 proc. Deja, atlyginimai taip nedidėjo. Vadinasi, vis daugiau turime išleisti būtiniausiems maisto produktams.
Prekybininkai siūlo apgaulingas akcijas. Jei anksčiau matydavai 40 proc. nuolaidą, žinodavai, kad ji tokia ir bus. Dabar turime daug po žvaigždute paslėptų sąlygų: arba pirkti ribotą prekių kiekį, arba, priešingai, jų pirkti daugiau, turėti specialią kortelę, aktyvuoti kuponą... Pirkėjai tapo kuponų rinkimo įkaitais, nes turi desperatiškai stebėti, kokia akcija kiekviename prekybos centre. Kitaip išgyventi neįmanoma.
Rugsėjo 1-oji ant nosies. Pažiūrėkite, kas vyko ruošiant moksleivius į mokyklą. Aš pati dviejų vaikų mama. Katastrofa dviguba – nežmoniškai daug išleidi ir pasinaudojęs akcijomis.
Kaltina tautiečius, kurie važiuoja apsipirkti pigiau už Lietuvos ribų. Tai – kone neišvengiamas procesas, pati valstybė stumia tave kažkur kitur išleisti pinigus.
Prieš daug metų turgus buvo ta vieta, kur galima sutaupyti. Tačiau dabar čia produktai tapo auksiniai – apsipirkti turguje galima tik pakankamai gerai uždirbus. O kalbu apie būtiniausius produktus.
Pažiūrėjus į prekybos centrų pelningumą, pakyla antakiai. Girdėjau, kad kainos auga, nes jiems reikia didinti atlyginimus darbuotojams. Nesąmonė – visų prekybos tinklų vidurkis sukasi apie minimalų atlyginimą: žmonės dirba nežmoniškomis sąlygomis, o nieko neuždirba. Apie kokius drastiškai didelius atlyginimus mes kalbame?
Nėra valstybėje įrankių nežmoniškiems prekybininkų apetitams pažaboti. Pats produktas, kurį pagamina ūkininkas, kainuoja centus, bet mums, vartotojams, jis dešimt kartų brangesnis. Kur nusėda tas skirtumas? Man niekaip nesuprantama, kodėl tai nesprendžiama. Aiškinama, kad negalima reguliuoti verslų, kainų. Tai taip ir išeina – badauja vartotojas ir ūkininkas.
M.Maciulevičius: Mintys labai teisingos: negi taip sunku padaryti maisto tarybą? Lietuvoje šiandien dėl kainų negalima tartis net Vyriausybės lygmeniu, nes iš Konkurencijos tarybos gausi milijoninę baudą.
Maisto tarybų pavyzdys yra ES. Sėskime, skaidriai sutarkime: 30 proc. vienam, 30 proc. kitam, 30 proc. dar kitam, 10 proc. valstybei.
Šiandien natūralaus pieno kaina – 35 centai. Kompensuojama iki 40 centų, bet vartotojai moka po 1,5 euro už litrą. Kur tie viršpelniai?
O juk žmonės investuoja – ūkininkai turi galybę įsipareigojimų dėl mažesnės taršos, gyvūnų gerovės... Tai – milijonai, kuriuos reikia investuoti, bet niekas nesumoka.
